Vilnius. Nors kalbant apie kontrabandą daugelis pirmiausia galvoja apie tabaką ar kitas psichotropines medžiagas, bet ir žemės ūkis yra ne mažiau patrauklus. Šešėlinėje ekonomikoje populiarumo nestinga nei pesticidams, nei trąšoms.

Apie tai, ką reikia daryti, kad būtų kuo mažiau naudojama nelegalių augalų apsaugos produktų (AAP), kaip užtikrinti maisto saugą, kalbėta asociacijos „CropLife Lietuva“ surengtoje diskusijoje „Kiek kainuoja tolerancija šešėliui augalų apsaugoje?“.

Asociacijos vadovė Zita Varanavičienė teigė, kad preliminariais skaičiavimais dėl nelegalios prekybos AAP valstybės biudžetas kasmet netenka nuo 12 iki 40 mln. Eur, o apie 17–22 proc. rinkos atsiduria šešėlyje.

Ji pabrėžė, kad tai – ne tik ekonominė problema, bet ir stipriai su maisto sauga bei žmonių sveikata susijusi tema. „Skirtingai nei originaliuose produktuose, klastotėse esančios cheminės medžiagos ir priemaišos nėra tinkamai ištiriamos, todėl gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė vardijo su nelegaliu AAP naudojimu kylančias rizikas

Z. Varanavičienė priminė ir apie tai, kad organizmai taikosi prie aplinkos sąlygų, tad norint ir toliau turėti veikiančius AAP, būtina taikyti rezistentiškumo prevenciją, vis dėlto tai padaryti kone neįmanoma, kai paralelinėje rinkoje galima rasti didelius kiekius neaiškios AAP produkcijos.

„Nugula mūsų soduose, daržiukuose ir gėlynuose. O tai (ligos sukėlėjo – red. past.) grybo sporai  nesvarbu iš kur nuskristi: ar iš privataus daržiuko, ar iš profesionalaus lauko. Jeigu vystosi rezistentiškumas, tai mes visi turėsim didelę problemą“, – apie grėsmes kalbėjo Z. Varanavičienė.

Tai, šalyje korupcijos suvokimo indeksas gerėja, lenkia ir ES vidurkį, tačiau AAP kontrolė situacija maždaug du kartus prastesnė nei visos ES, priminė ir diskusiją moderavęs „Investors Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.

Problema – požiūris

Z. Varanavičienė rėmėsi EBPO, kurios ekspertai yra nustatę, kad šešėlis daugiausiai uždirba iš prekybos klastotėmis, o tada gautas lėšas nukreipia į kitas nusikalstamas veikas.

„Anksčiau už nelegalius produktus būdavo mokama grynaisiais pinigais, bet dabar žmonės yra kūrybingi ir paprastai sąskaitose rašoma „humusas“, kurio nepamatuosi, kiek ten į dirvožemį išpilta, arba rašoma „už konsultacines paslaugas“, – teigė asociacijos vadovė.

Anot jos, nors pareigūnai sako, kad tai yra latentinis nusikaltimas, tačiau dėl to kenčia visi: valstybė, jos biudžetas, žmogus ir aplinka, legalus verslas. 

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Simonas Pusvaškis sutiko, kad be kitų aspektų, tokių kaip kontrolės apimtys, baudų dydžiai, pasiūla, labai svarbus yra vartotojo požiūris.

„Turime ūkio subjektų, kurie kaip pirko, taip ir perka nelegalius augalų apsaugos produktus, nors turi teisminių procesų. Tai yra ir mentaliteto klausimas“, – teigė S. Pusvaškis, pridurdamas, kad tų ūkių finansinį situacija rodo, jog jie tikrai galėtų pirkti legalią produkciją. Anot jo, reikia socialinio dialogo su ūkininkais, bendruomene ir skatinti visuomenės nepakantumą nelegaliai veiklai.

Tai, kad požiūris kinta, tačiau būtina pripažinti, kad yra nusikalstama veikla, teigė ir Seimo narys Vitalijus Gailius. Anot jo, jau pragyventas tas etapas, kai šešėlio šioje srityje buvo labai daug, vis dėlto akivaizdu – problemų ir dabar nestinga.

„Šiandien mes esame tame etape, kai iš gretimų valstybių, kitos zonas įvežami ir perpakuojami produktai. O perpakuojami produktai suponuoja eilę teisės pažeidimų. Visų pirma klastojimas, sukčiavimas, neapskaityta buhalterija – tai yra sunkūs nusikaltimai. Nusikaltimai išaiškinami tyrimo būdu“, – kalbėjo Seimo narys.

Mintį, kad verta ne tik susitelkti ne tik į pažeidimus, bet ir skaidriai veikiantį verslą, jį skatinti, kėlė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas. Anot jo STT šiuo metu diskutuoja su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl naudų paketo skaidriai veikiančiam verslui.

Kas galėtų paskatinti mažiau naudoti šešėlinės produkcijos diskutavo (nuotraukoje iš kairės): „Investors Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas, Seimo narys Vitalijus Gailius, FNTT direktorius Rolandas Kiškis,  STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas, VAT direktorius Simonas Pusvaškis

Ūkininkus stabdo išmokų sankcijos?

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Rolandas Kiškis siūlė matyti takoskyrą tarp legalaus ir nelegalaus verslo ir nusižengimų atveju taikomų bausmių. Pasak jo, jei legalus verslas ar ūkininkas surizikuoja ir užsiima neteisėta veikla, šioje vietoje akcentu neturėtų būti bausmių griežtinimas. Kalbėti reikėtų apie bausmės neišvengiamumą, rizikų vertinimą ir valstybės prioritetų nusistatymą.

Kalbėdamas apie latentinį nusikalstamumą, jis teigė, kad valstybei reikėtų daugiau dėmesio skirti turto ir galimo neteisėto praturtėjimo tyrimams ir, nusikaltimo atveju, civilinio turto konfiskavimo taikymui.

R. Kiškis teigė, kad vien baudos nėra išeitis. „Tiek, turbūt, už pesticidus kas paskyrė pagal savo kompetencijas tarnybos, tiek už kontrabandines cigaretes – yra žmonių, kurie baudų turi šimtais tūkstančių baudų ir jų nemoka. Iš principo. Nes žino, kad iš jų neišieškosi. 

Mes kalbame apie socialinio paketo taikymą valstybėje. Jis gali būti įvairus: ar kito verslo nepradėsi, gal net banko sąskaitos neatsidarysi kitos, gal vairuotojo pažymėjimo negausi“, – vardijo FNTT vadovas, pridėdamas ir migracijos politikos klausimą.

Viešumą ir reputaciją kaip prevencijos instrumentą įvardijo ir iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė, siūliusi nuolat teisės aktus pažeidinėjančias, reikalavimų nesilaikančias įmones viešinti.

Tai, kad bausmės ne visada motyvuoja nenusikalsti antrino ir Z. Varanavičienė, primindama, kad pilni kalėjimai savaime nėra tikslas, bet tai turi būti adekvatu, taip pat reikia peržiūrėti ir tarnybų veikimo bei atsakomybės klausimus.

„Pagal mūsų baudžiamąjį kodeksą šiandien kišenėje turėti gramą žolės be tikslo parduoti arba turėti musmirių yra žymiai rizikingiau negu turėti toną nelegalių chemikalų. Nes už pirmuosius gresia atsakomybė pagal BK, o už nelegalius produktus – tik administracinė bauda“, – sakė Z. Varanavičienė.

Vis dėlto Augalininkystės tarnybos vadovas priminė, kad ūkininkus gerai pasverti savo pasirinkimus priverčia ne ta paskirtoji bauda, o sąsajos su parama ir išmokomis. „Mūsų paskirta administracinė bauda (...)  susitaikius su valstybe kartais gali būti keli šimtai eurų, o sankcijos siekia ir 15 - 20 tūkstančių eurų“, – pasakojo S. Pusvaškis, pridurdamas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pranešimus apie paskirtas baudas tikrai gauna, nes VAT sulaukia apskundimų dėl pritaikytų baudų.

Viena priežasčių – legalių AAP trūkumas?

Diskusijoje nemažai kalbėta ir apie tai, kodėl dalis renkasi įsigyti būtent nelegalius produktus. Ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas akcentavo valstybės atsakomybę sudaryti sąlygas, kuriose pirkti nelegalų produktą būtų nepatrauklu.

„Turi būti nepatogu ūkininkui rinktis nelegalų produktą, bet kad jis galėtų rinktis legalų, jis turi turėti ką pasirinkti. Dabar problema tikrai yra, kad AAP mastas yra sumažėjęs“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Anot jo, ūkininkavimas yra verslas, kuriame ligų, kenkėjų kontrolė yra labai svarbi ir gali lemti pajamas. Tad neturint legalių produktų paletės, imama ieškoti alternatyvų. O prie viso to dar prisideda ir kaina.

Pasak ūkininko, buvusio žemės ūkio ministro Igno Hofmano, neturint paknakamai legalių AAP, imama dairytis šešėlinėje rinkoje. Iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė (nuotraukoje – centre) be kitų instrumentų ragino pasitelkti ir viešumą

Jam antrino į diskusiją įsitraukęs Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, teigdamas, kad daugeliui žemės ūkio sričių trūksta tų veikliųjų medžiagų, o tada susiklosto taip, kad augalai serga, jų gydyti nėra kuo ir tada jau stipriai iškyla pasirinkimo klausimas.

Jis ragino greičiau spręsti nacionalinės įvesties kriterijų klausimus. „Lenkijoje gali kopūstus purkšti, Lietuvoje to negali, nors medžiaga ta pati“, – problemas vardijo M. Maciulevičius ir ragino atverti galimybes legaliai gauti daugiau veikliųjų medžiagų ir produktų.

Būtina kalbėti apie visuomenės sveikatą

Su legaliais AAP stipriai susijusi ir dar viena jautri sritis – maisto sauga ir vartotojų sveikata. STT direktoriaus pavaduotojas E. Jablonskas svarstė, kad, jei nesiseka suaktyvinti kontrabandos klausimo, galbūt į problemą reikėtų bandyti žvelgti ir ją spręsti per visuomenės sveikatos aspektą. Galbūt visuomenei pavyktų parodyti paralelę, kad tam tikri veiksmai ar tolerancija vienoje sferoje atveda iki problemų kitoje, galbūt ir patys ūkininkai susimąstys ne tik apie žalą gamtai, bet ir savo bei vaikų sveikatai.

Tai, kad savivalda skiria daug dėmesio ūkininkų švietimui ir skatinimui, tikino M. Maciulevičius. Anot jo, geriausias lakmuso popierėlis – medus. „Pasidarai chromatografinį tyrimą ir matosi visi likučiai. Mes mūsų meduje matom tokių medžiagų, kur nėra net teorinių galimybių jas naudoti legaliai Lietuvoje, net Europoje“, – sakė M. Maciulevičius.

Reaguodamas į tai STT direktoriaus pavaduotojas priminė, kad valstybėje yra daug temų, tačiau ne visoms skiriamas vienodas dėmesys. „Ne visos yra prioretizuotos, bet žemės ūkis, visuomenės sveikata turėtų būti, nes tai, ką jūs kalbate, automatiškai paliečia kiekvieną čia sėdintį, mūsų šeimos norius ir netgi tuos kitus sprendimų priėmėjus“, – sakė E. Jablonskas.

Apibendrindama diskusiją Z. Varanavičienė pabrėžė, kad AAP taikomas reguliavimas turėtų būti realus, o ne deklaratyvus. „Yra legalus verslas, kuris laikosi taisyklių, ir juodoji reikalo pusė, kuri tas taisykles ignoruoja. Teisėkūros tikslas – uždaryti landas, kuriomis naudojasi nelegalūs veikėjai. Reikia didinti legalių produktų asortimentą, ieškoti sprendimų, bet tuo pačiu suvienodinti taisykles fizinei ir elektroninei prekybai, nes šiandien būtent ten atsiveria didžiausios rizikos“, – teigė ji.

Pasak asociacijos vadovės, delsimas gali kainuoti per brangiai. „Nekursiu sąmokslo teorijų, bet tą produktą labai lengva paversti cheminiu ir biologiniu ginklu (...) mes kalbame apie labai sudėtingų junginių grupę, su kuria negalima žaisti (...)

Neužtenka parašyti popieriuje taisyklių, neužtenka turėti gerų įstatymų – jie turi veikti. O tą įgalina žmonės ir pareigūnai, kurie dirba kasdien“, – diskusijos taškus dėjo Z. Varanavičienė.