Alytaus r. Bearimė žemdirbystės vis labiau populiarėja, nors šiai technologijai įvaldyti reikia ne tik naujo požiūrio, laiko, bet ir žinių, investicijų.

Apie tai kalbėta Alytaus rajono ūkininko Vytauto Valaičio ūkyje surengtoje lauko dienoje, kur taip pat pristatyti kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatai.

Renginyje dalyvavo vietos ūkininkai, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) nariai, VDU Žemės ūkio akademijos lektoriai ir studentų grupė, Žemės ūkio ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.

Suprato, kad reikia žinių ir kitokių sprendimų

Kaip sakė savo 500 ha užimantį ūkį pristatydamas V. Valaitis, sprendimą imtis tiesioginės sėjos, kurią dabar taiko visuose savo laukuose, privertė pats gyvenimas.

Ypač sunkūs buvo 2017-ieji, kai po rudeninių liūčių negalėjo pasėti žiemkenčių. O 2018-ieji, kai teko auginti beveik vien vasarinius augalus, pasitaikė irgi ne ką geresni dėl sausros. Ūkininkas sako, kad tuo laiku vos išvengė bankroto.

Šios nesėkmės paskatino Vytautą ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų taupyti žemės dirbimo išlaidas ir kurti užmirkimui ar sausroms atsparesnį dirvožemį. Ūkininkas ėmė domėtis bearimine technologija, o po stažuotės Ukrainoje 2019-aisiais galutinai apsisprendė taikyti tiesioginę sėją.

Tam skirtą sėjamąją jis turėjo įsigijęs daug anksčiau, tačiau tuomet pabandęs taip auginti vasarinius rapsus gerų rezultatų negavo. Suprato, kad trūko žinių ir reikėjo geriau pasirengti.

Per 6 metus V. Valaitis organinėmis trąšomis – paukščių mėšlu – įtręšė visas ūkio dirvas. Jose padaugėjo organikos, susidarė geresnės sąlygos bearimei technologijai diegti.

Ūkininkas Vytautas Valaitis (dešinėje) lauko dienos dalyviams papasakojo, kaip sekėsi pereiti prie tiesioginės sėjos

Dabar ūkininkas augina po 125 ha rapsų, pupų, ankstyvos ir vėlyvesnės veislės žieminių kviečių. Jų, beje, neatsėliuoja. Visus augalus sėja tiesiogiai. Visuose laukuose po derliaus nuėmimo augina tarpinius augalus, kurie, be kita ko, leidžia sumažinti ir piktžolių plitimą.

V. Valaitis pasakojo, kad didžiausios šios technologijos problemos laukuose – šliužai ir peliniai graužikai. Šliužų plitimą skatino šiaudų sankaupos. Todėl dabar javų šiaudų nekerta – įsigijo varpų šukuotuvę ir nukulia tik varpas, šiaudus palieka lauke stačius.

Nuo pelinių graužikų sunaudoja daug nuodų, kuriuos dėlioja laukuose. Tačiau bendrai, pasak ūkininko, pesticidų pasėliuose prireikia mažiau negu seniau.

Pasak V. Valaičio, tam, kad taikant bearimę technologiją dirvose susidarytų palankios augalų augimo sąlygos, reikia laiko. Taip pat ir daug žinių, patirties, kantrybės. Ne viskas pavyksta iš karto.

Į kviečių ražienas su sudygusiomis ir peržiemojusiomis jų pabiromis sėjamos pupos. Vėliau ši augmenija bus sunaikinta glifosatais

Yra privalumų, bet yra ir trūkumų

Mokslinių įžvalgų taikant bearimes technologijas pateikė VDU Žemės ūkio akademijos lektoriai: doktorantas Marius Kazlauskas ir dr. Jūratė Aleinikovienė.

Pasak M. Kazlausko, tiesioginės sėjos technologija, palyginti su ariamąja žemdirbyste, turi ir pliusų, ir minusų. Privalumai – teigiamas poveikis dirvožemio būklei, mažiau technologinių operacijų ir mažesnės sąnaudos.

O trūkumai – dirva ilgiau džiūsta ir šyla pavasarį, didesnis poreikis naudoti chemines medžiagas, nes padidėja rizika per augalų liekanas perduoti augalų ligas, didėja šliužų ir graužikų žala, būtina tolygiai paskleisti augalų liekanas po derliaus nuėmimo. Reikia investicijų specialioms sėjamosioms.

Apie dirvožemio kokybę taikant bearimes technologijas kalbėjusi dr. J. Aleinikovienė sakė, kad pirmiausia reikia vieningai apibrėžti, kas yra toji dirvožemio kokybė.

VDU Žemės ūkio universiteto mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė pristatė įvairių užsienio mokslinių tyrimų duomenis apie bearimių technologijų įtaką dirvožemiui

Pasak mokslininkės, ariant dirvožemio struktūra keičiama. O derlinguose dirvožemiuose turi vyrauti agregatai, kurie dydis 0,25–10 mm. Būtent bearimės technologijos leidžia palaikyti dirvožemio struktūringumą ir agregatų stabilumą.

Kitas svarbus dalykas – dirvožemio organinė anglis. Nustatyta, kad dirvožemio paviršiuje po arimo lieka mažiau kaip 15 proc. organinės biomasės, o taikant bearimę technologiją – 30–36 proc. Taikant pastarą technologiją, kaip rodo užsienio mokslininkų tyrimų duomenys, taip pat didėja ir dirvos bakterijų, mikroskopinių grybų populiacijos.

Paraiškas paramai surinko per 3 dienas

Kaip minėjo mokslininkai ir LNTŽA nariai ūkininkai, bearimėms technologijoms reikia ne tik žinių, bet ir specialios technikos, pirmiausia – tiesioginės ar juostinės sėjos sėjamųjų.

Šiai technikai įsigyti nuo 2022 m. galima gauti paramos iš Modernizavimo fondo. Iš pradžių šia galimybe ūkininkai mažai domėjosi, nes vienas reikalavimų, įsigijus minėtas sėjamąsias, buvo sumažinti žaliojo dyzelino naudojimo metinę normą.

Tačiau vėliau paraiškų sulaukta. Kaip sakė APVA Modernizavimo fondo projektų grupės atstovė Inga Dikčienė, per pirmąjį kvietimą finansavimas skirtas 83 pareiškėjams, bendra kompensacijų suma sudarė 3,05 mln. eurų.

Projektą įgyvendino 69 pareiškėjai, jiems išmokėta 2,57 mln. eurų. Už vieną sėjamąją kompensuota iki 40 tūkst. eurų. Tiesioginę sėjamąją įsigijo 31 ūkis, o juostinę – 38.

Per antrąjį kvietimą, kuris paskelbtas šiemet sausio pradžioje, paraiškų skirtai paramos sumai – 8 mln. Eur – surinka vos per 3 dienas. Gauta 119 paraiškų ir kvietimas sustabdytas, nes išnaudota visa skirta suma. Dabar finansuojama iki 80 tūkst. Eur vienai sėjamajai.

Kaip sakė I. Dikčienė, jau įvertinta ir kompensacijos skirtos 65 paraiškoms, nebaigtos vertinti 42 paraiškos, 11 atmesta, viena anuliuota.

Kaip patikino ŽŪM atstovas Zigmas Medingis, šiems metams iš viso pagal minėtą priemonę skirta 15 mln. Eur, todėl planuojama, kad bus paskelbtas dar vienas kvietimas teikti paraiškas. Tikėtina, birželį.