Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Gyvulių parodos – veislininkystės varomoji jėga
Tito Valionio nuotr.

Raseiniai. Šių metų mėsinių galvijų parodos akcentas buvo šarolė veislės galvijai, kurių eksponuota daugiausia. Taip pat demonstruoti ir limuzinai, angusai, aubrakai, simentalai, wagyu ir net šarolė mišrūnai.

Tradicinėje mėsinių galvijų parodoje, kurią nuo 2016 m. rengia Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA), buvo visi būtini renginio atributai – veisliniai galvijai, jų vertinimas, diskusijos, seminarai, jautienos degustacija, technikos, pašarų ir jų priedų pristatymas, pramogų erdvė vaikams. Paroda Raseinių hipodrome truko dvi dienas.

Viena iš parodos organizatorių, LMGAGA tarybos narė ir Šarolė klubo valdybos pirmininkė Eglė Butkienė teigė, kad Asociacijos taryba nutarė kiekvienais metais akcentuoti vis kitą veislę, tuomet lengviau ir specialistų iš užsienio pasikviesti. Šiemet iš Prancūzijos atvyko šarolė veislės ekspertas ir parodų teisėjas Simonʼas Perrotʼas (Seimonas Perotas).

Bioversija m7 2024 03 29

„Pernai buvo dėmesys limuzinams, šiemet nutarta jį skirti šarolė veislei. Įsiprašėme, bet džiaugiamės“, – sakė ji.

Parodą atidarė pagrindiniai renginio organizatoriai – LMGAGA tarybos narė Eglė Butkienė, Tarybos pirmininkas Gintautas Migonis ir laikinai einantis ir LMGAGA direktoriaus pareigas Evaldas Tamkutonis

Didžiausias dėmesys skirtas šarolė veislei

Šarolė galvijų eksponuota daugiausia per visą LMGAGA parodų istoriją, tad kitoms veislėms vietos liko mažiau.

„Norinčiųjų dalyvauti buvo daugiau, negu galėjome priimti – veislinių galvijų augintojai vis labiau supranta parodų būtinybę. Bet kitoms veislėms galėjome skirti tik po 1–2 gardus – mažiau, negu matydavome ankstesnėse parodose. Už tai šarolė ekspozicija – įspūdinga“, – paaiškino E. Butkienė.

Arūnas Martinėlis su žmona Kristina yra iš tų ūkininkų, kurie ypač supranta parodų prasmę ir būtinybę jose dalyvauti.

„Tokios parodos neišsisems. Jos – veislininkystės varomoji jėga. Labai gerai, kad rengiamos kasmet vis kitur, tai leidžia su mėsiniais galvijais supažindinti kuo daugiau žmonių, miestiečių ir taip didinti mūsų sektoriaus žinomumą“, – kalbėjo garsus augintojas. Iki šių metų jis nebuvo praleidęs nė vienos parodos, nuolat demonstruodavo savo biodinaminio ūkio (Širvintų r.) hailendus.

Hailendus auginantis Arūnas Martinėlis su žmona Kristina nuolat pabrėžia, kaip svarbu dalyvauti veiskininkystės parodose

A. Martinėlis pritarė idėjai kiekvienoje parodoje skirti didesnį dėmesį vis kitai veislei, tačiau šiuo klausimu augintojų ir specialistų nuomonės skyrėsi.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio vertinimu, gyvulių parodoje buvo mažoka.

„Eksponuojami gyvuliai gražūs, vertingi, puiki hailendų šeimyna, bet norėtųsi jų daugiau ir didesnės įvairovės. Ne tik šarolė, kuriems ši paroda dedikuota, bet ir kitų veislių. Tokią nuomonę girdėjau iš ne vienas parodoje apsilankiusio augintojo“, – kalbėjo su LŽŪKT mobilia laboratorija parodoje dalyvavęs V. Gudaitis.

Prie LŽŪKT mobilios laboratorijos lankytojų netrūko: gyvulininkystės ekspertasVytas Gudaitis su Anykščių krašto mėsinių galvijų augintojais Rolandu ir Vaida Pajarskais bei Tadu ir Andžela Niauromis

Limuzinų augintojas Osvaldas Dirsė (Panevėžio r.) teigė, kad šių metų paroda – kukli, bet natūrali.

„Šiemet pristatoma šarolė veislė. Jos populiacija Lietuvoje – ketvirta pagal dydį, jai reikia dėmesio. Tai gera, intensyviai auginama veislė“, – išsakė nuomonę limuzinų augintojas.

Įdomūs veislių deriniai – produkcijos ūkiams

Gyvulius parodai labai kruopščiai atrinkinėjo vertintojas Evaldas Tamkutonis, laikinai einantis ir LMGAGA direktoriaus pareigas. Buliukų surinkti buvo nelengva užduotis, nes nemažai tokiu metu jau būna parduoti.

Tarp šarolė parodoje dominavo beragiai – pastaruoju metu jie tampa vis populiaresni, nes yra saugesni.

„Einame link beragiškumo, bet produkcijos atžvilgiu dar reikia padirbėti – beragių linija dar nėra iki galo išdirbta, šios veislės pradininkai prancūzai, dedantys veislės pamatus. Sako, kad beragių linija dar tik kuriama ir tobulo šarolė beragio dar nėra“, – pasakojo E. Butkienė.

LMGAGA Šarolė klubo vadovė Eglė Butkienė tikisi, kad paroda pavyko ir augintojams buvo naudinga

Kokiu tikslu veislinių galvijų parodoje demonstruoti šarolė mišrūnai su šorthorno ir aubrako veislėmis? Pasak E. Butkienės, tai labai įdomūs deriniai, naudingi produkcijos ūkiams. Parodoje buvo galima pamatyti aubrakų karvės ir šarolė buliaus palikuonį iš Ričardo Kvekšo ūkio.

„Lietuvoje tai sunkiai prigyjanti praktika, bet užsienyje produkcijos ūkiai šį veislių derinį naudoja labai plačiai. Aubrakė turi daug pieno, šarolė duoda raumens. Tokie palikuonys, išnaudodami heterozės efektą, auga labai gerai. Tai norėjime parodyti parodos lankytojams – produkcijos ūkiams nebūtina orientuotis tik į grynaveislius gyvulius, nes gerą produkciją galima gauti ir su mišrūnu“, – aiškino E. Butkienė.

Šorhorno ir šarolė mišrūną demonstravo žinomas augintojas Rimantas Rimkus. Didelę bandą grynaveislių galvijų turintis ūkininkas nevengia ir eksperimentų, o vienas tokių – ir su retai Lietuvoje sutinkama šorthornų veisle.

„Kai pamačiau šį galviją, nė akimirką nesuabejojau, kad tai šarolė. O pasirodo – mišrūnas“, – juokėsi Eglė. Sukryžminus šias dvi veisles taip pat gerai suveikė heterozės efektas, mišrūnas labai gerai auga, įspūdingas paros priesvoris – apie 2 kg.

Šorthorno ir šarolė mišrūnas auginamas Rimanto Rimkaus ūkyje

Šarolė klubo vadovė pasidžiaugė sėkminga paroda, gražiu bendradarbiavimu su agroverslo atstovais, kurie vežė techniką, surengė atrakcijų ir paįvairino, papuošė parodos programą.

Šarolė galvijai neblogai atrodytų ir tarptautinėse parodose?

Žinomas galvijų eksterjero vertintojas Alvydas Pečiulaitis linkėjo augintojams nesustoti ir nuolat gerinti genetiką, nes veislininkystė – nesibaigiantis procesas.

„Bet labiausiai linkiu – pastovios rinkos, nes nestabilios kainos labai riboja augintojų veiksmus, taip pat ir veislininkystę“, – pabrėžė jis.

Specialistas gyrė eksponuojamus gyvulius – parodai atrinkti kokybiški. Kalbėdamas apie šarolė, jis atkreipė dėmesį, kad šie didelio karkaso gyvuliai labai ramūs, nestresuoja, yra raumeningi, kai kuriems atliktas genominiai tyrimai.

„Šie šarolė galvijai tikrai neblogai atrodytų ir tarptautinėse parodose, kai kuriuos iš jų tikrai verta būtų parodyti“, – konstatavo ekspertas.

Ir nors, jo pastebėjimu, juntamas vis didesnis ūkininkų noras eksponuoti geriausios genetikos gyvulius, nes tai – galimybė juos parduoti, užmegzti kontaktus su galimais pirkėjais, vis dėlto gerokai didesnė išskirtinės veislinės vertės gyvulių dalis į parodą neatvežti.

„Augintojai bijo, kad brangūs gyvuliai nesusižeistų transportuojant, nepatirtų streso. Nepaisant to, plėtojant veislininkystę dalyvauti parodose privaloma“, – kalbėjo specialistas.

Užsienyje tradicijos kitos – elitinius gyvulius nuo mažens moko vaikščioti su pavadžiu, su jais žmogus nuolat bendrauja, kad užsimegztų itin artimas kontaktas. Tokiam gyvuliui nekelia streso transportavimas, jis būna visai kitokio temperamento.

Šiuo atžvilgiu Lietuvoje, teigia A. Pečiulaitis, valdant gyvulį, dar nėra tradicijų, nors ūkininkai jau supranta, kad tai daryti vis tiek reikės ir pirmųjų pavyzdžių – galvijų vežiojančių ūkininkų – jau yra.  

Beje, parodoje svečiavosi ekspertas-konsultantas iš Estijos Targoʼas Pikkmetsʼas (Targas Pikmetsas), kuris jau ne kartą Lietuvos ūkininkus mokė, kaip paruošti buliuką parodai. Ir šįkart, ūkininkų prašomas, jis geranoriškai sutiko dar kartą parodyti, kaip užrišti apynasrį, kad gyvulys iš jo neišsinertų.

Šių metų mėsinių galvijų parodoje dominavo šarolė veislės galvijai

Autorius: Dovilė Šimkevičienė / Tito Valionio nuotraukos
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos