Briuselis. Europos Sąjungos ūkininkams trūko kantrybė – Briuselyje ketvirtadienį užtvindė apie 10 tūkst. žemdirbių iš visos Europos, tarp kurių – ir nemaža Lietuvos delegacija.

Grūdų, mėsinių galvijų, avių augintojai, pienininkai ir paukštininkai dėl bendro tikslo atidėjo savo darbus ir ketvirtadienį daugiau kaip 50-ies narių delegacija iš Lietuvos su Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) vėliava stoja į bendrą protesto eiseną.

Protestą inicijavusios žemdirbių skėtinės organizacijos „Copa-Cogeca“ įvardija tris pagrindines problemas: pasisako prieš „Mercosur“ susitarimą, reikalauja išsaugoti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), adekvačiai ją finansuoti ir mažinti biurokratiją.

Protesto išvakarėse LŽŪT pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis portalui manoūkis.lt sakė, kad Lietuvos žemdirbiai ir taip neturi tokių sąlygų kaip kitų ES šalių ūkininkai, tačiau jei realybe taps žadamas ES žemės ūkio finansavimo modelis, situacija taps dar sudėtingesnė, o skirtumai tarp skirtingų ES šalių žemės ūkio ir ūkininkų dar labiau išryškės.

„Ne kiekviena šalis galės prisidėti 30 proc. Šiandien mums galėtų suteikti 25 proc. kofinansavimą, bet duoda tik 15 procentų. Tokios galimybės, toks požiūris. Tad klausimas – ar reikia Lietuvai žemės ūkio?“ – kalbėjo J. Vilionis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko, Pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio komentaras protesto išvakarėse

Tad nors Briuselis pasipuošęs Kalėdoms, nuotaikos toli gražu ne linksmos. „Visada tikime, kad rytoj bus geriau. Mes ir gyvename tikėjimu dievu, valdžia ir gyvenimu, kad jis rytoj taptų geresnis.

Esame čia, kad būtų geriau mūsų vaikams, kitiems ūkininkams. Juk ūkininkams turi apsimokėti dirbti, nes jei neapsimoka, kam jam tai daryti?“ – svarstė LŽŪT ir LPGA vadovas.

Nerimą kelia ir „Mercosur“ susitarimas

Proteste – ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. Anot jo, paukštienos ir kiaušinių gamintojams itin opus „Mercosur“ susitarimas. Mat jį pasirašius Lietuvos gamintojai būtų verčiami dalyvauti varžybose nelygiomis sąlygomis, pirmenybė būtų teikiama Lotynų Amerikos šalims, kurių žaidimo taisyklės visai kitokios.

„Visi nori didinti savo produkcijos eksportą į Europos Sąjungą, o tai yra tiesioginė konkurencija į labai griežtus rėmus įspraustiems Europos žemdirbiams.

Labai aštrūs ir produktų saugumo klausimai. Per metus įvyksta 2–3 skandalai dėl to, kaip gaminami maisto produktai tose šalyse. Iš kitos pusės, ES žemdirbiams nėra aiškiai numatytų nuostolių kompensavimo mechanizmų“, – portalui manoūkis.lt komentavo G. Kauzonas.

Anot jo, šis susitarimas tam tikriems sektoriams galbūt ir yra geras, tačiau turėtų išlikti pusiausvyra. G. Kauzonas sako drąsiai galintis teigti, kad taip paukštininkystės sektorius bus išmainomas į automobilius.

„Europos ir Lietuvos žemdirbiams tai – išgyvenimo klausimas. Jeigu nekovosime, būsime tarsi į kampą įvaryti zuikiai, drebėsime, pyksimės, bet nieko nedarysime – nieko gero neišeis“, – apie priežastis, atvijusias į Briuselį, kalbėjo LPGA vadovas.

Tai, kad „Mercosur“ susitarimas tikrai opus, teigė ir Širvintų r. mėsinių galvijų augintojas Povilas Kaušpėdas, į protestą atvykęs su žmona Gintare.

„Nemanome, kad ši sutartis sąžininga mūsų ir ES ūkininkų atžvilgiu. Jei nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis priimsime kitus produktus, mums, manau, bus sunku išgyventi“, – kalbėjo P. Kaušpėdas, į protestą deleguotas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos.

Paklaustas, kaip vertina galimai mažesnį būsimą žemės ūkio finansavimą, jis šypteli, kad jis ir nebuvo padidintas Lietuvai iki normalios ribos. Pasak jo, gyvulių augintojams tai ypač skaudi tema, nes nemažai pajamų sudaro parama, be kurios vargu ar kas norėtų auginti gyvulius.

Protestuose ir Lietuvoje dalyvavęs P. Kaušpėdas sako į Briuselį atvykęs, nes protestai – demokratijos išraiška ir būdas parodyti savo poziciją.

„Ūkininkams darosi per sunku dirbti“

Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas skaičiuoja, kad pats aktyviai dalyvavo rengiant 6 protestus Lietuvoje ir prisidėjo prie Kultūros protesto.

Šiandien jis — taip pat Briuselyje ir juokiasi, kad po šio jau galės save laikyti profesionaliu protestuotoju. Tačiau iškart surimtėjęs priduria, kad į protestus jį gena požiūris.

„Pavyzdžiui, mūsų valstybė šiemet priėmė įstatymą, kad žemės ūkis yra prioritetinė šaka, tačiau požiūris į žemės ūkį nyksta. Atrodo, kad maistas auga parduotuvių lentynose, ne laukuose. Žmonės pamiršta, kad pradžių pradžia yra žemė ir pirmoji grandinės dalis yra ūkininkai“, – sakė D. Arlauskas.

Kaip vieną iš opių problemų, lėmusių sprendimą prisijungti prie protesto Briuselyje, jis įvardijo žemės ūkio finansavimą ir planus neskirti jam atskiro finansavimo, o lėšas skirti valstybei narei, kuri pati spręs, kokiomis proporcijomis ir kam jos bus skirtos.

„Žinant mūsų valdininkų, politikų užmojus ir požiūrį į žemės ūkį, nėra tikėtina, kad biudžetas žemės ūkiui išliks toks pat, koks procentine dalimi yra šiandien. „Mercosur“ susitarimas galbūt grūdų sektorių palies mažiau, tačiau visus kitus – gana stipriai“, – teigė D. Arlauskas.

Būsimąją BŽŪP ir sąžiningų sąlygų klausimus itin svarbiais laiko ir proteste dalyvaujanti Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė Zita Dargienė. Anot jos, Lietuvos ūkininkai dar negauna vienodų išmokų, bet jiems keliami tokie pat reikalavimai, kaip kitiems, o kartais – net didesni.

„Kai pajamos mažėja, o biurokratijos ir ribojimų daugėja, ūkiams tampa labai sunku išlikti. O kur dar „Mercosur“, biurokratija. Visa tai tampa viena didele problema, tad ūkininkams darosi per sunku dirbti.

Esame čia, nes Briuselio sprendimai tiesiogiai liečia mūsų ūkius. Jei patys neatvažiuosime ir nepasakysime, kas mums svarbu, niekas už mus to nepadarys. LŪS ūkininkams svarbu būti girdimiems ir apginti save“, – portalui manoūkis.lt teigė Z. Dargienė.

Lietuvių balsas – svarbus

Kartais viešojoje erdvėje nuskamba svarstymai, kad mažų ES šalių narių balsas mažiau girdimas. Protestą organizuojančių organizacijų „Copa-Cogeca“ komunikacijos vadovė Maëlle Mabecque Germain teigia, kad visų šalių dalyvavimas yra labai svarbus.

„Lietuvių dalyvavimas kartu su visomis valstybėmis narėmis, nepriklausomai nuo jų dydžio, yra ypač reikšmingas. Tai pabrėžia, kad ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų susirūpinimas yra giliai jaučiamas visoje ES. Kiekviena šalis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant ES žemės ūkio atsparumą ir maisto suverenitetą.

Lietuvos, kaip ir visų valstybių narių, balsas yra labai svarbus formuojant politiką, kuri atspindi mūsų žemės ūkio sektoriaus įvairovę ir poreikius“, – teigia Maëlle Mabecque Germain komentare portalui manoūkis.lt.

Ji pabrėžia, kad visų ketvirtadienį į protestą susirinkusių 27 ES valstybių narių delegacijų dalyvavimas yra istorinis ir siunčia stiprią bei vieningą žinią: Europos žemės ūkis yra prioritetas, o iššūkiai, su kuriais susiduria Europos ūkininkai ir kooperatyvai, peržengia sienas.

„Tai rodo Europos ūkininkų vienybę, kuri yra būtina, norint apsaugoti BŽŪP ir užtikrinti visų europiečių aprūpinimą maistu“, – pabrėžia M. Mabecque Germain.

„Nebegalime tenkintis kalbomis. Mums dabar reikia rezultatų ir apčiuopiamą sprendimų ūkiams bei žemės ūkio kooperatyvams. Viskas labai paprasta – trys ES institucijos turi reaguoti į mūsų įvardijamus tris reikalavimus. Visa kita bus tik akių dūmimas!“ – rašo protesto organizatoriai.

LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, vakar dalyvavęs „Copa-Cogeca“ susitikime su kitų šalių žemdirbių lyderiais, sako, kad iki šiol vyksta intensyvios „Copa-Cogeca“ derybos su EK ir Ursula von der Leyen. Anot jo, ir šiandien protesto organizatoriai su ja susitiks ir diskutuos, kaip spręsti situaciją.

Briuselyje – traktoriai ir minios ūkininkų

Ketvirtadienį Briuselyje ankšta – į Belgijos sostinę traukia žemdirbiai iš visos ES. Dar pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad su traktoriais išsiruošė keletas švedų ūkininkų, į traktorių sėdo ir Airijos ūkininkų sąjungos vadovas su savo vienuolikmečiu sūnumi. Su traktoriais pirmieji rinktis pradėjo lenkai, vokiečiai, švedai, airiai, prancūzai ir belgai. 

Lietuvos delegacija ketvirtadienį ryte aplankė Lietuvos nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje, susitiko su Kaimo plėtros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Karoliu Anužiu. 

„Jūsų atvykimas labai svarbus. Ministras Andrius Palionis jums reiškia didelį palaikymą, – teigė K. Anužis. – Jūsų protestas ir dėmesys yra savalaikis, nes jau reikia pradėti daryti reikiamus darbus. (...) Tikiu, kad ir Lietuvoje galbūt bus vėl protestų. Aišku, geriau, kad jų nebūtų.“

„Europos Komisijos teisėkūra pirmą kartą priėmė sprendimą apjungti tiek daug skirtingų politinių krypčių ir fondų, kad viską supaparastintų ir alstybės narės galėtų pačios spręsti, kam pinigus panaudoti. Vis dėto mes to supaprastinimo neįžvelgiame, visada pasisakėme už savarankišką BŽŪP su atskirais ramsčiais", – pridūrė K. Anužis.

Jis portalui manoūkis.lt pridūrė, kad ūkininkų atstovai iš visų ES šalių, įskaitant Lietuvą, atvyko į Briuselį tuo metu, kai vyksta Europos vadovų susitikimas, tad jų solidarumas ir aktyvumas labai svarbūs.

Kaimo plėtros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES pridūrė, kad vienas iš Europos vadovų susitikimo darbotvarkės klausimų – daugiametė finansinė perspektyva, o ūkininkai Briuselyje kelia problemas, susijusias būtent su ja.

Lietuvos ūkininkai prieš protesto eiseną rinkosi į Lietuvos nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje

J. Vilionis susitikimo pradžioje akcentavo, kad Lietuvos žemdirbiai, kaip ir kitų ES šalių žemdirbiai, šiandien Briuselyje yra ne dėl gero gyvenimo. 

„Mes dedame daug vilčių į šį mitingą, nes dalyvauja ir pasisakys visos ES žemdirbiai, bus įteikti visų mūsų reikalavimai“, – kalbėjo J. Vilionis.

Per susitikimą LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius svarstė, kad vargu ar situacija pasikeis.

„Ar keisis kas nors? Nesikeis, nes esame per daug epizodiški. Ar keisis valdžios požiūris? Nesikeis, nes ji taip įpratus...“ – nusivylimo neslėpė LŪS vicepirmininkas.

Lietuvos pieno sektoriaus ir jo kooperacijos problemas trumpai pristatė kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė.

„Pieno gamintojai, šis sektorius gali išlaikyti kaimų gyvybingumą. Net smulkieji gali išgyventi, jeigu kainos nesikeistų taip greitai ir būtų normalios“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad pieno sektorius nebeturi viešo palaikymo ir skatinimo, kad šis sektorius išliktų gyvybingas.

G. Kauzonas priminė neseniai priimtą Žemės ūkio paskirties žemės pardavimo įstatymo pataisas, kurio, jo teigimu, kooperacijai kiša dar daugiau pagalių į ratus.

Jis taip pat pridūrė, kad priėmus „Mercosur“ susitarimą reikės „atidirbti apsaugos mechanizmus, kitaip prarasime vieną iš esminių ES pamatų – europinį žemės ūkį.

LŪS vicepirmininkas G. Špakauskas svarstė, kodėl dažniausiai prireikia išeiti į gatves ir nepavyksta susėsti, padiskutuoti ir rasti sprendimus.

„Dėl šio protesto signalus siuntėme jau seniai. Pavasarį statėme kortų namelius ir sakėme, kad nesame patenkinti, jog reikia situaciją spręsti.

Niekaip nesuprantu, kodėl visada reikia tempti iki paskutinio, kol padarome tokius milžiniškus protestus, kurie visiems kainuoja laiko, energijos, finansų. Nejaugi čia esantys žmonės galvoja, kad jų išvengs, jeigu nieko nedarys?“ – dėstė G. Špakauskas.   

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas kalbėjo apie grūdininkystės sektoriaus problemas, kurios tyko visų ES šalių žemdirbių: išaugę kaštai, sumažėjusios supirkimo kainos, anglies dioksido muitas, kuris bus taikomas iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms.

„Atvažiavome čia, nes įžvalgiame prasmę solidarizuotis su ES ūkininkais. Juk  visi susiduria su tuo pačiu. (...) Svarbu, kad politikai išgirstų mus ir atsirauktų nuo žaliosios politikos, kuri dabartiniame geopolitiniame kontekste yra visiškas nesusipratimas“, – pabrėžė LGAA pirmininkas.

Pasisakė ir Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, kurio teigimu, jeigu dabar žemės ūkiui siūlomą biudžetą paskaičiuotume pagal esamą, užtektų tik tiesioginėms išmokoms.

„Tokios kaip atskiros BŽŪP nebelieka, o tai buvo kertinis akmuo, kuris mus jungė ir išlaikė vieningą rinką“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

LŪS vicepirmininkė Z. Dargienė pabrėžė, kad Lietuvos ūkininkams keliami aplinkosauginiai reikalavimai neatitinka gaunamai paramai, kuri yra gerokai mažesnė nei kitų šalių. Taip pat ji palietė „Mercosur“ susitarimo temą kreipdamasi: „Noriu jūsų paklausti, gerbiamieji, ar norite natūralaus maisto iš tikrų ūkininkų ar iš trečiųjų šalių?“

Tiesa, kalbantis apie Lietuvos žemdirbiams kylančius išbandymus iš gatvės vis garsiau girdėjosi traktorių sirenos ir plūstančios ūkininkų minios šurmulys.