Europos rinką domina lietuviški burokėliai
2019-02-22

Berlynas. Nors lietuviai antrąja duona vis dar vadina bulves, tačiau Europai mes tampame įdomūs ne tiek dėl jų, kiek dėl burokėlių. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, šiemet galima tikėti stipraus burokėlių auginimo proveržio.

Kad lietuviški burokėliai turi didelę paklausą buvo įsitikinta šiemetinėje Berlyne vykusioje tarptautinėje parodoje „Fruit Logistica“, kurioje LDAA dalyvavo jau ketvirtąjį kartą.

Per tris parodos dienas LDAA stende apsilankė daugybė interesantų, verslo kontaktai užmegzti su 71 įmone iš 22 šalių. „Iš didelio būrio interesantų daugiau negu pusė – 45 – buvo eksporto-importo kompanijos, mažmeninės ar didmeninės prekybos bei daržovių perdirbimo įmonės“, – naudingus verslo kontaktus skaičiuoja Z. Cironkienė.

LYTAGRA 19 07 04 mob

LDAA direktorė Zofija Cironkienė sako, kad dalyvavimas parodoje „Fruit Logistica“ šiemet pranoko lūkesčius – verslo kontaktai užmegzti su dvigubai daugiau įmonių negu pernai

Nori dirbti su kooperuotais augintojais

Be LDAA vadovybės, stende aktyviai dirbo ir mūsų šalies augintojai bei kooperatyvų vadovai – Martynas Laukaitis (kooperatyvas „Suvalkijos daržovės“), Remigijus Grumčius (kooperatyvas „Bulvių namai“), jaunieji ūkininkai broliai Gytis ir Dainius Petrovičiai iš Kėdainių r. ir Julius Šateika iš Šiaulių rajono.

Jaunieji ūkininkai broliai Dainius ir Gytis Petrovičiai (dešinėje) turėjo ką papasakoti interesantams – abu jau turi savo ūkius, o daržovių auginimas jiems gerai žinomas nuo mažens

Beje, šiemet kaip niekad aiškiai jautėsi tendencija, kad užsienio įmonės labiau nori dirbti su kooperatyvais, negu su pavieniais augintojais – darbas su kooperuotais daržininkais jiems atrodo patikimesnis. Taip pat didelį teigiamą įspūdį daro ūkiai, turintys „Global GAP“ sertifikatus – tokių daržininkystės ūkių Lietuvoje kasmet daugėja.

Italijos perdirbėjai iš Lietuvos daržininkų norėtų pirkti mažąsias bulvytes ir burokėlius – būtent vadinamųjų „baby“ daržovių rinka čia yra labai sparčiai auganti. Vasaros metu į Italiją būtų puikios galimybės eksportuoti žalumynines daržoves, ypač ledo salotas, nes pačioje Italijoje vasarą joms auti būna per karšta ir labai trūksta vandens.

Olandams reikia didelių kiekių bulvių ir burokėlių. Lietuviškos daržovės gerai žinomos ir vertinamos Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Serbijoje, Slovėnijoje, Jungtinėje Karalystėje. Beje, pastarosios atstovai teigė, kad „Brexit“ neturės faktiškai jokios įtakos nusistovėjusiems prekybiniams ryšiams – didesni importo mokesčiai ir papildomas fitosanitarinis sertifikatas jų negąsdina, lietuviškas daržoves britai planuoja pirkti ir toliau.

Parodoje Kėdainių r. daržininkų Vidmanto, Arno ir Pauliaus Kvedarų ūkis turėjo savo atskirą stendą, kuriame pristatė raugintus kopūstus, agurkus ir vakuumuotus virtus burokėlius

„2018 m. lietuviškų daržovių realizacijai jau kaip ir neturime, tad dabar tariamės dėl ateities sandorių 2019 m. derliui. Matome, kad bene labiausiai visus domina mūsų augintojų išauginti valgomieji burokėliai. Europoje jau kelinti metai mes esame neblogai žinomi kaip burokėlių augintojų šalis – vertinami ir švieži, ir perdirbti burokėliai. Manau, jei į tai atsižvelgtų Žemės ūkio ministerija, būtų palankesnės sąlygos investiciniams projektams ne tik auginimui, bet ir perdirbimui, dar šiemet su burokėliais galėtume padaryti tikrą proveržį“, – sako Z. Cironkienė.

Be naujų investicijų daržininkystės sektorius dūsta

Pastaruosius kelerius metus burokėlių plotai mūsų šalyje nuosekliai didėjo ir pernai tetrūko kelių hektarų iki 1 200 ha. Šiemet augintojai plotus dar didintų, nes paklausa produkcijai auga. „Burokėliai yra kontraktuojama prekė – šis faktas augintojams labai patrauklus, nes galima palyginti tiksliai planuoti plotus. Ko trūksta? Saugyklų, prekinio paruošimo linijų, derliaus nuėmimo kombainų, laistymo pajėgumų“, – vardija Z. Cironkienė.

Įmonė „Jovaigė“ šiemetinėje parodoje akcentavo perdirbtų burokėlių produkciją

Visam tam reikia didelių pinigų. Nors nuolat deklaruojama, kad daržininkystė Lietuvoje yra prioritetinė ūkio šaka, tačiau realybėje daržininkai sakosi to nejaučiantys. „Investiciniuose projektuose mes nuolat pralaimime gyvulininkystei. Štai kad ir toks iškalbingas faktas: per pavasarinį šaukimą finansavimą gavo 57 proc. daržininkystės ūkių parengtų projektų (iš 12–7), o gyvulininkystės krypties ūkių parengtų projektų finansuota 75 proc., nors abu sektoriai yra prioritetiniai“, – palygina Z. Cironkienė.

Ji priduria, kad aiškiai per maža yra ir daržininkystės kooperatyvams skiriama maksimali paramos suma (400 tūkst. eurų – tokia pati, kaip ir investicijoms į atskirą ūkį). Daržininkai su pavydu žiūri į kooperatyvą „Pienas LT“, kuriam valstybės parama buvo tikrai solidi.

„Visai realu tikėtis lietuviškų daržovių eksporto proveržio, bet tam reikia trijų pagrindinių sąlygų: pirma, augintojų nusiteikimo atsakingai vykdyti savo įsipareigojimus, antra, paramos investicijoms, ir trečia – moksliškai pagrįstų rekomendacijų auginimo technologijoms tobulinti. Eksportuojant daržoves, labai svarbu ne tik išorinė, bet ir vidinė produkcijos kokybė. Užauginti kokybišką produkciją nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šalies – reikia žinių, įgūdžių, patirties“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai