Akademija (Kauno r.). Jūrų dumbliai gali būti perspektyvus pašarų priedas, kuris padėtų užtikrinti efektyvesnį gyvulių produkcijos procesą ir sumažinti jų išskiriamas metano emisijas.

Tokia mintis nuskambėjo mokslinėje konferencijoje „Pieninių galvijų išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių  dujų (ŠESD) stebėsena ir mažinimas“, apžvelgiant atliktų tyrimų rezultatus.

VDU Žemės ūkio akademijos Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Edita Meškinytė teigė, kad naudojant augalinės kilmės pašarinius priedus – jūros dumblius, parodomuosiuose bandymuose buvo siekiama įvertinti ir sumažinti pieninių galvijų išskiriamą ŠESD kiekį.

„Šis tyrimas yra reikšmingas žingsnis siekiant sumažinti atrajotojų ŠESD emisijas, vystyti žemės ūkį ir užtikrinti tvarią gyvulininkystę“, - apžvelgdama tyrimų rezultatus sakė E. Meškinytė.

Atliekant bandymą nustatyta, kad bandomosios grupės karvių, gavusių 3 proc. dumblių priedą, metano (CH₄) emisija tyrimo laikotarpiu sumažėjo 21,8 proc., o lyginant tyrimo pradžią ir pabaigą matomas reikšmingas skirtumas – bandomoji grupė paskutinę tyrimo dieną išskyrė net 29,3 proc. mažiau metano nei kontrolinė grupė.

Dumblių pašarinis priedas neturėjo neigiamos įtakos karvių pieno primilžiui ir pieno sudėčiai, bandomosios grupės karvių kraujo rodikliai išliko fiziologinėse normos ribose, rodančiose gerą karvių sveikatą.

„Tai leidžia teigti, kad dumblių įtraukimas į racioną yra saugi ir veiksminga praktika, nepažeidžianti gyvūnų sveikatos ir gerovės“, - teigė E. Meškinytė.

Sumažinti emisijas galima taikant kompleksines priemones

Vazniškių žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės padalinio vadovas dr. Arvydas Kardišauskas iš gamybinės pusės kalbėjo, kokie veiksniai turi įtakos ŠESD emisijų mažinimui pieninėje galvijininkystėje.

Tai pagrindinės organizacinės priemonės – bandos sveikatingumo monitoringo stebėjimas, kokybiški žoliniai pašarai, genetika ir tvarto mikroklimatas.

„Kuo labiausiai tikiu, tai žoliniais pašarais. Kartais su kai kuriais čia esančiais specialistais ginčijamės, kas yra svarbiau - genetika ir šėrimas? Mano nuomone, žoliniai pašarai yra pirmas numeris. Po to jau galime kalbėti apie genetiką. Tikiu ir tvarto mikroklimato svarba, nes karščio stresas, kiti aplinkos rodikliai daro didelę įtaką karvėms. Viskas labai susiję“, - praktinėmis įžvalgomis dalijosi A. Kardišauskas.

VDU ŽŪA Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. Rolandas Bleizgys pritarė, kad reikšmingai sumažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne galima tik taikant kompleksines priemones: gerinant gyvūnų laikymo sąlygas (padidinus produktyvumą 30 proc., metano emisija sumažės 10 proc.); optimizuojant šėrimo racionus (racione sumažinus sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, padidinus ląstelienos, realu metano emisiją sumažinti iki 14 proc.); naudojant pašarų priedus, probiotikus, metano inhibitorius (metano emisija sumažėja iki 20 proc.); didinant pašarų virškinamumą, optimizuojant šėrimą.

Profesoriaus teigimu, labai stiprus koreliacinis ryšys tarp galvijų skaičiaus ir metano emisijos - didžiausią įtaką išmetamo metano kiekiams turi galvijų skaičius.

Nuo 2014 iki 2022 m. metano emisija sumažėjo 7,9 proc. Jeigu tendencijos gyvulininkystėje nesikeis, galima prognozuoti, kad per kitus 8 metus metano emisija dar sumažės 8 proc. ir 2030 m. metano emisija sumažės 6 proc. palyginti su 2020 m.

„Norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia gyvulininkystėje intensyvinti priemonių, mažinančių metano emisiją, diegimą“, - ragino R. Bleizgys. Ir dumblių naudojimas gali būti viena iš tų priemonių.

Metano išskyrimą gali sumažinti kelios svarbiausios strategijos

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius Ramūnas Antanaitis konferencijoje išsamiai apžvelgė inovatyvių technologijų rodiklių galimybes kontroliuojant galvijų ligas ir mažinant metano emisijas, kurioms įtakos turi labai daug veiksnių.

Profesorius vardijo pagrindines metano mažinimo strategijas. Pirmiausia – tai pašarai ir šėrimo valdymas. „Mitybos reguliavimas yra paprastas ir pragmatiškas metodas, galintis užtikrinti didesnį gyvūnų produktyvumą ir mažesnį metano išskyrimą“, - sakė jis. Tam tikri pašarai gali padidinti propionato arba sumažinti acetato gamybą, sumažinant vandenilio (H₂), kuris būtų paverčiamas CH₄.

Antroji strategija būtų prieskrandžio modifikatoriai – šėrimas specifinėmis medžiagomis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai slopina metanogenezę, taip pat naudojant biologinę kontrolę, skirtą metanogenams mažinti.

Gyvūnų produkcijos didinimas, pasitelkiant genetiką ir kitus valdymo metodus, taip pat gali padėti sumažinti metano išskyrimą. Bendra jo emisija sumažės, jei metinė pieno gamyba išliks stabili, o tam pačiam pieno kiekiui pagaminti reikės mažesnės galvijų bandos.

Yra nustatyta, kad ilgesnis karvių atrajojimo laikas lemia mažesnį metano išskyrimo lygį. Prof. R. Antanaitis taip pat vardijo ligas, kuriomis sergančios karvės išskiria daugiau metano. Tai subklinikinis mastitas, ketozė. Būtina mažinti ir galvijų stresą.

Metano gamybą prieskrandyje gali sumažinti kukurūzų arba viso grūdo silosas – yra duomenų, kad karvių racione žolių silosą pakeitus kukurūzų, CH₄ emisija sumažėjo 8–11 procentų. Didesnis krakmolo kiekis skatina propionato gamybą. Taip pat ir koncentrai sudaro palankias sąlygas propiono rūgšties gamybai, todėl mažėja metano emisija.

Kalbant apie didžiojo prieskrandžio modifikatorius didžiausią potencialą turi dumbliai, tik abejonių kelia jų kaina. Didesnę mikrobų įvairovę prieskrandyje, kurie pagerintų virškinimą ir tokiu būdu sumažintų metano išskyrimą, paskatina ir probiotikai.

R. Antanaitis atkreipė dėmesį, kad didelis vaidmuo tenka ir genetikai – galima atrinkti galvijus pagal jų gebėjimą gaminti mažiau metano, kadangi jo gamyba yra paveldima.