Algirdiškio parodoje pristatyti geriausi Lietuvos veislininkystės rezultatai (fotogalerija)
2013-09-16

Panevėžio r. Lietuvos veislinių gyvūnų augintojus vienijančios asociacijos tarptautinėje parodoje Algirdiškyje pristatė geriausius eksponatus iš Lietuvos ūkių: pieninius ir mėsinius galvijus, žirgus, avis, triušius, paukščius, kailinius žvėrelius, žuvis.

Paroda - tinkama vieta pagerbti labiausiai nusipelniusius gyvulininkystei specialistus. Jie buvo apdovanoti premjero Algirdo Butkevičiaus, Seimo pirmininko Vydo Gedvilo, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų padėkos raštais. Oficialiojoje parodos dalyje buvo ir pompastikos - į parodos atidarymą žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną ir jį lydėjusius asmenis atvežė senovinė ūkininko Gintauto Domino karieta. Parodos pradžią paskelbė į dangų paleisti dešimtys baltų balandžių.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Ūkininko Gintauto Domino karieta, atvežusia oficialius svečius į parodos atidarymo ceremoniją, vėliau galėjo pasivažinėti ir parodos svečiai

„Veislininkystė Lietuvoje turi dideles tradicijas ir mes jas turime puoselėti. Parodos - viena iš svarbių veislininkystės grandinių, kur galime parodyti savo ilgamečio darbo rezultatus, pasidalinti gerąja patirtimi", - kalbėjo ministras V. Jukna. Jis pažadėjo, kad kitais metais Algirdiškio centras bus atnaujintas, taps funkcionalesnis, jame bus atidarytas modernus karantinavimo centras, taip pat galės vykti aukcionai. „Šis parodų centras atitiks visus reikalavimus, o veislinių gyvulių paklausa tik didės", - neabejojo ministras.

Ministras Vigilijus Jukna už nuopelnus veislininkystei apdovanojo buvusį ilgametį Avių augintojų asociacijos pirmininką Juozapą Mikutį

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas dėkojo ūkininkams už entuziazmą ir atsidavimą veislininkystės idėjoms.

Parodos dalyvius taip pat sveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Seimo nariai Jonas Kondrotas ir Vytautas Kamblevičius, Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskas.

Parodoje vyko parodomieji pieninių ir mėsinių veislių galvijų, avių ir ožkų, triušių ir kitų kailinių žvėrelių veislių pristatymai ir vertinimai.

Pieninės karvės parodoje spindėjo švara - su šampūnais išmaudyti gyvuliai atrodė tarsi iš paveiksliukų. Kai kurios bendrovės ir ūkininkai atvežė į parodą gražiausias savo Lietuvos žaląsias ir juodmarges, kurių buvo daugiausia. Iš didžiulių tešmenų nebuvo sunku atskirti ir pieningiausias holšteinų karves.

Gaidžiūnų ūkio Lietuvos juodmargės

Tarp įvairių veislių mėsinių galvijų parodos lankytojai išvydo įspūdingų gyvulių. Akį traukė apie 900 kg sveriantis Arūno ir Kristinos Martinėlių ekstensyvios veislės hailendas Cathach, šeimininkų meiliai vadinamas „Kackenu", Algirdo Salyklio balti galovėjai juodais snukiais ir juodomis ausimis, didžiulis Arūno Šveikausko simentalų veislės jaunas bulius Pokštas, savo veršiuką nuo žmonių akių paslėpusi Osvaldo Dirsės limuzinų veislės karvė Atty. „Todėl, kad sugebėjo saugoti savo palikuonis, limuzinų veislė ir išliko", - sakė ūkininkas iš Panevėžio rajono.  

Algirdo Salyklio galovėjų veislės karvė Saitė

Hailendų augintojas A. Martinėlis, matęs tokias parodas Vokietijoje, sakė, kad ten jos organizuojamos kitaip, pagal kategorijas (buliai, neveršingos telyčios, karvės su jaunikliais ir pan.), ten yra konkurencija, kuri padeda pelningiau parduoti veislinius gyvulius. „O pas mus konkurencijos nėra, paroda labiau primena zoologijos sodą. Gal nėra tradicijų, o gal ir poreikio", - svarstė ūkininkas.

Ūkininkų Martinėlių hailendas „Kackenas"

Tai, kad galvijui tokios parodos kelia stresą, kad jam po to bus sunku sugrįžti ir į bandą dėl pasikeitusio kvapo, pripažino O. Dirsė. Galbūt todėl jis į parodą nevežė geriausiai įvertino Lietuvoje limuzinų veislės buliaus Sakalo. „Čia nė vienas neatvežė savo geriausio buliaus - niekas nenori rizikuoti savo bandos ateitimi. Vien ką reiškia gyvulį paruošti parodai - jam tai stresas. Vis dėlto parodos reikalingos - kaip kitaip parodyti, kokį darbą dirbame", - kalbėjo O. Dirsė.

Osvaldas Dirsė parodoje nesitraukė nuo savo karvės Atty, norėdamas kiek įmanoma sumažinti jai stresą

Galvijų augintojams buvo surengtas forumas „Sėkminga galvijininkystės formulė", kurį vedė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas, patirtimi dalijosi Šveicarijos ūkininkų bendrovės „Vianco" atstovas Ivas Vegmanas (Ivo Wegmann) ir Kamilis Malatas (Kamil Malat) iš Čekijos mėsinių galvijų asociacijos.

Avims atstovavo įspūdingais sraigių formos ragais pasidabinusios škudžių veislės avys. Škudės kilusios iš Rytų Prūsijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių. Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos pirmininkas Kęstutis Samuišis pasidžiaugė, kad ŽŪM jau sutiko finansuoti genetinius šių avių tyrimus, kurie leistų galų gale pripažinti škudes lietuviška veisle.

„Tai tik laiko klausimas, kada bus pakeista avininkystės istorija. Patys vokiečiai jau paskelbė, kad grąžina lietuvišką škudę į Lietuvą", - teigė K. Samušis. Škudžių veislė laikoma viena seniausia - aborigenine veisle ir amžiams bėgant mažiausiai pakitusia ir išlaikiusia savo gryną genetinę liniją grynakraujų avių veislių pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 400 škudžių veislės avių. Tiesa, vieni jas vadina skudais, kiti - škudėmis, tačiau, pasak K. Samušio, teisingi abu pavadinimai.

Škudžių veislės avys

Parodą papuošė egzotiškosios alpakos, kurias į parodą atvežė šių gyvūnų auginimo Lietuvoje pradininkai Kęstutis ir Jolanta Kuorai iš Trakų rajono. Pirmąsias alpakas jie įsigijo tam, kad jos atliktų šienapjovės funkcijas, o dabar jau augina ir dėl vilnos. Šie gyvūnai gana nereiklūs, tačiau brangūs - vienos suaugusios alpakos kaina yra apie 7 tūkst. litų, o jų reikia laikyti bent porą.

Tarp smulkesnių gyvūnų parodoje demonstruoti įvairiausių veislių triušiai - milžiniški Avinų veislės nulėpausiai, Belgijos milžinai, Burgundijos, japonų, Kalifornijos ir kiti.

Avinų veislės triušiai

Parodos metu 50-ąjį jubiliejų paminėjo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės asociacija, o  Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos atšventė 20-metį.

Antrąją parodos dieną vyko seminarai apie karvių mastitą, ankstyvojo veršingumo ir reprodukcinių susirgimų diagnostiką, o veterinarijos gydytojas Vidas Didas demonstravo, kaip apdorojamos galvijų nagos.

Parodomąsias programas rodė Panevėžio šunų mylėtojų klubas „Lunaris" ir policijos tarnybiniai šunys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos studentai organizavo sraigių lenktynes. Parodos lankytojai ir svečiai taip pat galėjo susipažinti su žemės ūkio sektoriui ir gyvulininkystei skirtos produkcijos ir technikos naujovėmis. Dviejų dienų paroda vyko UAB „Panevėžio veislininkystė" parodų bazėje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai