Šakiai. Šio rajono ūkininkų sąjunga gyvuoja dar tik trečius metus, tačiau jos pirmininkas Ignas Duoba sako, kad bendras balsas yra girdimas ir nors užtruko suburti žmones, bet dabar jie nusiteikę darniai bei ryžtingai.

Kai kilo iniciatyva steigti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinį parką įtraukiant visas dirbamas žemes, atsirado nemažai žmonių, kurie nusprendė nesėdėti sudėję rankas. Ignas buvo vienas iš jų.

„Negaliu sau prisiimti visų laurų, nes tikrai buvo ne viena dešimtis iniciatyvių žmonių. Tačiau buvau pasirinktas aš. Visi žinojo, kad kažką reikia daryti: ar kurti asociaciją, kad galėtume išsakyti bendrą žemdirbių savivaldos nuomonę, ar dar kažką, bet niekas nesiryžo prisiimti atsakomybės. Gavosi, kad vienas iš iniciatyvą skleidžiančių žmonių buvau aš – taip šias pareigas einu iki šiol, kad ir kiek trūktų laiko“, – kalbėjo I. Duoba.

Ūkininkų nuomonė – svarbi ir girdima

Rasti laiko iš tiesų būna sunku. Ir dabar Ignas yra įvairių rūpesčių sūkuryje, tačiau renkasi atsidavimą šeimai ir daug dėmesio bei meilės skiria neseniai gimusiai trečiai savo atžalai.

„Mano vaikai maži, dar namų ir ūkio pastatų statybos. Toks gyvenimo tarpsnis, kai laiko sunku rasti, tad kartais pagalvoju, ar aš čia savo vietoje, ką aš veikiu šioje pozicijoje. Įvairiu laiku kyla įvairių minčių. Būna ir pakilimų, ir atoslūgių. Visi esame žmonės, visi turime emocijas. Kiekvienos organizacijos vadovas tą patį pasakytų“, – dalijasi ūkininkas.

Jis pabrėžia, kad pirmas žengtas žingsnis organizacijai kurti – tai bendruomeniškumo jausmo tarp kolegų sukūrimas. Jei anksčiau žmonės neturėjo temų, išskyrus gamybinius techninius ūkio klausimus, tai dabar nemažai kalbasi ir apie politiką. Žmonės pradeda domėtis tuo, kas keičia ūkininkavimo sąlygas. Tai Igną labai džiugina. 

„Žmonės pradeda domėtis politika, mokesčių aktualijomis, pradeda reikšti savo balsą. Įrodėme sau, kad bendras balsas turi svertą, kad mes ne tuščiai savo veiklą vykdome.

Pradžia buvo labai sunki. Buvo daug abejingų žmonių ir patys savimi kartais suabejodavome. Viskas išsirutuliojo į neblogą situaciją. Jau ir savivaldybės atstovai tikrai paiso ūkininkų bendruomenės įvairiais aktualiais klausimais. Bendrauja, klausia mūsų nuomonės, patarimų, kad ir derinant, pavyzdžiui, reikalus su „VIA Lietuva“ dėl tiltų siaurinimo. Matom, kad mūsų nuomonė tampa svarbi ir išgirsta“, – džiaugiasi jaunasis Šakių krašto lyderis.

Jis sako suprantantis, kad mes – dar jauna valstybė, kai Vakarų ūkiai skaičiuoja šimtus metų. Tad ten ir nekyla klausimų, jei kokia asociacija skelbia streiką ar protesto akciją – visi žino, kad reikia, kad iniciatyvūs žmonės padaro didelį darbą, tad reikia tik palaikymo. 

Šakių rajono ūkininkų sąjungoje šiuo metu yra gerokai per 100 produktyvių ūkininkų. Pirmininkas sako, kad, atmetus bendroves, jie atstovauja kas ketvirtą hektarą.

„Pas mus, reikia džiaugtis, kad apskritai viskas vystosi. Kai tik yra sunkesnis laikotarpis, tai žmonės ir susivienija. Ir mes tai padarėme per gana trumpą laiką“, – sako I. Duoba.

Reikėjo įgyti kai kurių savybių

Ignas veiklus nuo jaunystės. Pats sako, kad jo charakteryje visada glūdėjo priešinimasis sistemai, tiesos ieškojimas – vietom gal perdėtas. Tai savaime išaugo į teisybės siekimą visur.

Vis dėlto sako, kad pradžia tapus Šakių r. ūkininkų sąjungos pirmininku buvo nelengva.

„Nebuvau pratęs daug viešai kalbėti, turėti daug viešų susitikimų. Esu labiau techninis žmogus, kuris kasdienybėje ieško logiškumo, veiklos efektyvumo. Tad persilaužti man kainavo daug nervų ir pastangų. Aišku, tai nebloga patirtis. Įgijau ir išsiugdžiau savybes, kurios padeda nebijoti, drįsti, klausti, eiti visur ir domėtis. Nemanau, kad į bloga išėjo vadovavimas, bet emocinį krūvį tenka patirti“, – sako I. Duoba.

Šeimoje irgi visko nutinka. Būna sunku, kai vaikai serga, daug darbų ir nėra kam pasirūpinti. Pirmininkas prisimena ir vieną šventinį žiemos laikotarpį, kai visi šventė, o jis rinko parašus. Juokais namie tuomet jį vadino kunigu, nes jo veikla atrodė kaip kalėdojimas.

Rajono ūkininkai sprendžia problemas ir moka linksmintis

Ignas plėtoja augalininkystės ūkį, kartu su tėvų ūkiu iš viso dirba beveik 400 ha. Tėvai taip pat dar įsitraukę.

Vyras pastebi, kad per 40–50 metų įprasto darbai jiems jau tarsi įaugę į kraują, tad neatsisako jų ir garbiame amžiuje. Nors kartais net ir pastabų reikia, kad pailsėtų, bet toks gyvenimo ritmas jų sąmonėje. Tai žmonės, visą gyvenimą atidavę ūkiui.

Augalininkystė dominuoja ir visame Šakių rajone. I. Duoba neišskiria specifinių krašto problemų. Jo nuomone, kelių siaurinimas, deklaravimo niuansai, rinkos situacija, trąšų, grūdų kainos, džiovinimo paslaugų kaštai – bendri visos šalies žemdirbiams, tad ir Šakių rajono ūkininkai to neišvengia.

Išskirtinė buvo gal tik iniciatyva steigti Suvalkijos nacionalinį parką, nors idėja pradėta plėtoti dar 2008 m., kai suintensyvėjo žaliojo kurso tendencijos, 2022 m. pabaigoje iš stalčiaus buvo ištrauktas tas jau paruoštas dokumentas ir dar kartą pristatytas. Vis dėlto savivaldybė neprisidėjo prie šios iniciatyvos ir ji užgeso.

„Neišgirdome jokių argumentų, kodėl teritorijos pavertimas saugoma atneštų žmonėms kažką gero“, – sako ūkininkas.

Iš smagių žemdirbių susibūrimų I. Duoba pamini kelias tradicijas: Kalėdinis renginys, vasarą prieš darbymetį prie Šakių tvenkinio rengiamas piknikas su įvairiomis pramogomis vaikams. Taip pat Šakių r. ūkininkų sąjunga tradiciškai remia ir įsitraukia į Šakių miesto rudens šventę „Zanavykų obuolinės“.

Šakių rajonas – pasienis, prie Suvalkų koridoriaus, tačiau čia ūkininkaujantys sakosi pripratę prie tam tikrų ypatybių ir kasdien tiesiog daro tai, ką pasirinko – dirba žemę.