Skuodas. Andrius Narmontas Skuodo ūkininkų sąjungai vadovauja daugiau kaip metus ir sako, kad to ėmėsi ne visai savo noru. Anot jo, tiesiog jau buvo nebepatogu atsisakyti, nors šias pareigas laiko nelengvomis ir imliomis laikui.

„Kai mūsų buvęs pirmininkas a. a. Jucevičius tuomet pasakė, kad tikrai nebus pirmininku, niekas nesutiko perimti pareigų, nesutikau ir aš. Vieną sykį atsisakiau atsistojęs, antrą sykį, rinkome iš visų tuomet susirinkusiųjų, manęs dar kartą paprašė būti pirmininku bent vienus metus. Spaudimas privertė. Kodėl žmonės prašė, nežinau, bet per susirinkimą buvau siūlytas tris kartus, na, ir galiausiai iš mandagumo nebedrįsau atsisakyti, taręs: „Pabandykim“, – dalijasi pirmininkas.

Praėjus metams vadovaujant Skuodo ūkininkams, A. Narmontas per vieną iš susirinkimų pasiūlė ieškoti naujo vado, tačiau tai buvo palydėta kolegų juoku ir fraze, kad jis pirmininku būsiąs kaip popiežius – iki amžiaus pabaigos. 

„Žinau, kodėl aš nenorėjau eiti ir suprantu kitus ūkininkus, nes visi užimti savo darbais ir reikalais. Kai pakliuvau į Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) virtuvę, kur priimami visi sprendimai, dar labiau įsitikinau, kad ten krūvos reikalų. Ir ypač centrinė LŪS atlieka didelį, juodą ir, labai gaila, nematomą darbą. Ten sugaištama labai daug laiko.

Aš pats prisipažįstu ir esu sakęs daug kartų savo nariams, kad nepadarau nė pusės darbo, kiek turėčiau padaryti kaip Skuodo sąjungos pirmininkas, aš neperskaitau nė pusės teisės aktų, kuriuos turėčiau perskaityti, neturiu laiko viena ranka vairuodamas traktorių kita versdamas lapus gilintis į įstatymus“, – atviras A. Narmontas.

Šios pareigos reikalauja daug laiko, supratimo ir, anot Andriaus, ne kiekvienas gali daryti tokį darbą. Be to, sėkmingi darbai sunkiai pamatomi, bet už kokią nors nesėkmę „kala prie kryžiaus“ kas netingi. Taigi pareigos nėra tokios saldžios kaip gali atrodyti.

Keliai ir melioracija – ilgalaikės problemos

Ūkininkų problemos visoje Lietuvoje panašios, tačiau kartais atsiranda ir specifinių tik tam rajone – pavyzdžiui, pernai metais Skuodo krašte buvo labai įsismarkavę vilkai, kurie puolė ūkinius gyvulius. 

Orai kasmet irgi pateikia netikėtumų. Šiemet šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, būta daugiau lietaus, palyginti su kitais regionais. Kaip tai paveiks derlių, dar bus matyti. 

Vis dėlto kaip metų metais besitęsiančias problemas Skuodo ūkininkų sąjungos pirmininkas įvardija kelių būklę ir melioraciją. Anot jo, tai sunkiai išjudinami reikalai ir greitai tai vargu ar pasikeis.

„Taip pat turime ir tokių problemų, kurios būdingos visos šalies ūkininkams. Viena jų – statybų leidimai. Labai sunku juos gauti, reikia ilgai laukti. Tai trukdo dirbti, ypač ūkininkams, kurie investuoja ir tiesiogiai įgyvendina projektus. Ta biurokratinė našta sunkiai įveikiama“, – sako A. Narmontas.

Bandyti reikia ne vieną kartą

Paklaustas, ar tapęs pirmininku į problemas pažvelgė kitaip, Andrius tarsteli, kad svarbius spręstinus klausimus matė ir anksčiau, prieš tapdamas vadovu. Tačiau būdamas pirmininku pradėjo suprasti, kad vien tik kreipiantis į atitinkamas institucijas viskas taip greitai neišsisprendžia, kaip norėtųsi. 

„Kartais kalbėdami garsiau už kitus ir pakeltu tonu kai kurie žmonės galvoja, kad galima padaryti greičiau ir geriau. Deja, taip nėra. Aš žinojau, kad taip niekas nevyksta, bet anksčiau irgi dažnai kalbėdavau, kad reikia padaryti taip ir taip ir problema bus išspręsta. Kai susiduriu realiai, kai bendrauju su institucijų darbuotojais, matau, kad daug biurokratijos, kad turim praeiti visokias procedūras ir nieko negali padaryti, nors iš šono atrodė, kad reikia tik tinkamai pasakyti.

Matau atsakingų žmonių, einančių tam tikras pareigas, nenorą dirbti. Jiems paprasta pasakyti: „Nieko negalim pakeisti, nes toks yra įstatymas“. O kai paklausi, ar jie bandė aiškintis, ar išdėstė, kad reikia kažką keisti, tai visiška tyla. Aš pats esu ne kartą rašęs laiškus, dėstęs problemas ir nesulaukęs jokio atsako. Bet, esu įsitikinę, kad vis tiek bandyti reikia... ir ne vieną kartą“, – ryžtingai nusiteikęs Skuodo ūkininkų lyderis.

Andrių labai palaiko žmona Živilė ir trys jųdviejų vaikai, tad vyras džiaugiasi, kad šeimoje viskas gerai, visi sveiki ir nelabai kas pasikeitė jam tapus rajono žemdirbių vadovu. Vis dėlto po kokių nors rimtų svarstymų internetu, nuotolinių posėdžių jis tampa suirzęs, nervingas, tad vaikams toks tėtis neįprastas.

„Kai yra nagrinėjama kokia nors svarbi problema, aš jau toks žmogus, kad labai įsigilinu, priimu giliai į širdį, gyvenu tuo klausimu, vaikštau kelias dienas suraukęs antakius. Mintys sukasi ne apie šeimą, ne apie ūkį, o apie tą dalyką. Ir turbūt visiems pirmininkams taip, kai iškyla daug iššūkių. Juk dažniausiai bendraujame ne apie teigiamus dalykus, bet iškilus sunkumams“, – sako A. Narmontas.

Skuodo rajonas pakeitė ūkininkavimo kryptį

Pirmininkas dalijasi, kad Skuodo rajonas, žiūrint iš daugiametės perspektyvos, labai pasikeitė. Pirmiausia matyti kardinaliai kita ūkininkavimo kryptis. Skuodas buvo rajonas, daugiausia auginęs gyvulių, vertęsis gyvulininkyste. Melžiamos karvės buvo kraštovaizdžio dalis: kur važiuosi, kur pasisuksi, buvo pilni jų laukai. Tačiau tai buvo Andriaus vaikystėje.

„Dabar mes supanašėję su rajonais, plėtojančiais intensyvius augalininkystės ūkius. Aš pats taip pat turiu augalininkystės ūkį“, – svarsto Skuodo ūkininkų pirmininkas.

A. Narmontas savo ūkyje plėtoja žolių sėklininkystę, kartu su nuomojama žeme dirba daugiau kaip 400 ha. Žolių sėklos užima per 70 proc. pasėlių, likę – javai. Ūkininkas juokauja, kad išbandė daugybę įvairių kultūrų ir iš grūdinių šiuo metu nusistovėjo žieminiai ir vasariniai kviečiai, o iš žolinių – pašariniai motiejukai ir baltieji dobilai.

Atkūrus nepriklausomybę aktyviai ūkininkauti ėmėsi dabartinė tėvų karta, dabar jau 60-mečiai ar 70-mečiai. Ir anot jo, visi tie žmonės turi du pasirinkimus: arba išnuomoja savo žemę ir baigia ūkininkauti, arba perduoda savo patirtį ir žemę grįžtantiems vaikams.

Andrius mato, kad ateina nemažai jaunimo, pasidžiaugia, kad ir šalia jo į kaimyninį ūkį grįžo vaikai iš D. Britanijos. Rengdamas susirinkimus jis pastebi, kad jaunimo yra nemažai, ir ūkininkai iki 40 metų amžiaus tvarkosi puikiai, draugauja su technologijomis, robotizuoja gyvulininkystės ūkius, modernizuoja.

„Mūsų rajono ūkininkai šaunuoliai. Ūkiai gražėja. Net ir nebūdamas pirmininku visada turėjau blogą požiūrį į ūkininkus, kurių aplinka apleista, dilgėlėm apaugusios sodybos, technika išmėtyta. Tai dabar to beveik nėra. Akys džiaugiasi, nes gražu, sodybos sutvarkytos, technika ne tik nauja, bet ir prižiūrėta“, – džiaugiasi A. Narmontas.

Per metus – šoktelėjęs sąjungos narių skaičius

A. Narmontas visada kuklus, niekada nelinkęs kalbėti apie savo pasiekimus. Jam tapus pirmininku 2024 m. sausį, pasitaikė neįprastai intensyvus laikas, ūkininkai dažnai mirgėjo žiniasklaidoje, vyko akcijos. Lygiai po dviejų dienų, kai buvo išrinktas pirmininku, įvyko Laužų akcija. Teko viską suorganizuoti labai greitai.

„Viskas man buvo nauja ir iš karto labai intensyvu. Nebuvau iki tol su tuo susidūręs. Iššūkiu iš Skuodo tapo ir dalyvavimas Traktorių akcijoje Vilniuje. Pirmadienį išvažiavome ir grįžome tik penktadienį su tais savo traktoriukais“, – dabar jau juokiasi A. Narmontas, prisimindamas pirmas vadovavimo dienas.

Perėmęs Skuodo rajono ūkininkų sąjungos vairą, rado tik 3 narius. Šiandien Skuodas turi gerokai per 70 narių.

„Šiuo klausimu dirbom labai stipriai, aktyviai kvietėm ūkininkus: ir skambinom, ir padėjėjai važiavo tiesiai į kiemą su prašymais. Tai taip pat buvo didelis darbas, nes norėjome, kad mūsų sąjunga būtų veikli ir stipri“, – teigia pirmininkas.

Dar vienas svarbus renginys, kuris atgaivintas ir suorganizuotas puikiai – tai rajoninis „Metų ūkio“ konkursas. Visa tai atlaikęs Andrius sakosi sąžiningai norėjęs perduoti vadovavimą kažkam kitam ir tik padėti, tačiau matyti, kad žmonės į jį deda daug vilčių ir nenori paleisti.

Šiuo metu Skuodo ūkininkų sąjungos veikla įsibėgėjusi, yra spręstinų klausimų, vyksta dialogas su valdžia.

Muzikuojanti šeima

Nors visada pabrėžia, kad labiausiai mėgsta ūkininkauti ir sėdėti už traktoriaus vairo, tačiau Andrius yra baigęs muzikos mokyklą, grojo trimitu. Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje grojo Ylakių, vėliau – Skuodo orkestruose. 

„Įstojęs į universitetą muziką palikau nuošaly, tik grįžęs pas tėvus vis pagrodavau kartu su broliu ir tėčiu. Tėtis savamokslis, groja variniais pučiamaisiais laidotuvėse (...)

Turiu prisipažinti, kad muzikavimas nebuvo mano aistra, galvoje nuo mažumės vis sukosi mintys apie žemę ir ūkį“, – nuoširdžiai prisipažįsta Skuodo ūkininkų sąjungos pirmininkas Andrius Narmontas.