Kyjivas. Ukraina nustatė 10 proc. muito mokestį sojų ir rapsų eksportui. Valstybė siekia, kad būtų eksportuojama ne žaliava, o aukštesnės vertės perdirbta produkcija – aliejus, išspaudos, rūpiniai.

Be to, muitas turėtų padėti kovoti su schemomis, kuriomis siekiama išvesti iš šalies užsienio valiutos pajamas per „pilkąjį“ žemės ūkio produktų eksportą.

Muito mokestis netaikomas, jei eksportas vykdomas ne per prekybininką, o tiesiogiai gamintojo arba žemės ūkio kooperatyvo.

Tačiau įsigaliojus įstatymui aliejinių sėklų siuntos Ukrainos uostuose įstrigo. Anot Ukrainos agrarinės tarybos, nuo rugsėjo 5 d. eksportuoti įmanoma tik sumokėjus 10 proc. muitą, tačiau laivai laukia uostuose, nes juose yra mišrių siuntų – tiek iš žaliavų gamintojų, tiek iš prekybininkų.

„Nėra aiškios tvarkos, kaip dokumentuoti žemės ūkio produktų gamintojų ar kooperatyvų užaugintų produktų kilmę. Pagal įstatymą jie turėtų būti atleisti nuo muitų, tačiau šiuo metu to neįmanoma įgyvendinti“, nurodo Ukrainos agrarinė taryba.

Agrarinė taryba kreipėsi į šalies premjerę Juliją Svyrydenko, prašydama skubiai išspręsti susidariusią situaciją.

Ukrainos rinkos ekspertų nuomonės dėl muito taikymo efektyvumo skiriasi. Kritikai nurodo, kad prekybininkai stengsis permesti muito mokesčio naštą žemdirbiams, siūlydami jiems žemesnę kainą. Antra, prekybininkai lobs dar ir iš to, kad už parduotą eksportą gaus valiuta, o su žemdirbiai atsiskaitys nacionaline grivina. Todėl žemdirbiai raginami sudaryti valiutos sutartis.

Gamintojai taip pat raginami eksportuoti savarankiškai, be tarpininkų. Tam reikia turėti sąskaitą užsienio valiuta, grūdų kilmę patvirtinančius dokumentus, vesti apskaitą. Eksportuojant savarankiškai netaikomas muito mokestis.