Paryžius. Produkcijos supirkimo kainų nestabilumas, derliaus nuostoliai dėl gamtos stichijų, didėjantys aplinkosaugos reikalavimai – ne vieninteliai žemės ūkio sopuliai. Vienas pagrindinių rūpesčių ir didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Prancūzijos žemės ūkis, yra jaunųjų ūkininkų, kurie galėtų pakeisti amžėjančius ūkininkus, trūkumas.

Kaip praneša naujienų kanalas Euronews, ūkininko profesija Prancūzijoje atsidūrė ant didelio kartų kaitos slenksčio. Prognozuojama, jog sparčiai senstant darbo jėgai, iki 2030 m. pusė iš 400 tūkst. šios šalies ūkininkų išeis į pensiją. Be to, kas trečias naujai besikuriantis ūkis neišsilaiko ir nutraukia veiklą. Kasmet šalyje užsidaro 10 tūkst. ūkių vien dėl to, jog nėra kam parduoti produkcijos.

Daugelio ūkininkų nepasitenkinimą kelia žemos produkcijos kainos, griežtos taisyklės ir pasaulinė konkurencija. Jaunąją kartą demotyvuoja didelės pirminės investicijos, paskolų našta, ilgos ir dažnai nenormuotos darbo valandos, nestabilios pajamos bei miglotos verslo plėtros galimybės.

Remiantis oficialia Prancūzijos vyriausybės statistika, 2022 m. ūkininkai per savaitę dirbo vidutiniškai 15 val. daugiau, palyginti su visais kitais gyventojais. Vienas iš penkių ūkininkų gyvena žemiau skurdo ribos ir yra priklausomas nuo vyriausybės subsidijų.

Didžiausia dalis jaunų žmonių, kurie sieja ateitį su žemės ūkiu ir dega aistra dirbti, yra ne pirmos kartos ūkininkai, turintys galimybę paveldėti ilgametį šeimos verslą.