Paryžius. Prancūzijos parlamentas atsisakė ekologinio ūkininkavimo plėtros tikslų, kurie numatė, kad 15 proc. žemės ūkio naudmenų sudarytų ekologinis ūkininkavimas ir 8 proc. – ankštiniai augalai.

Ekologinis ūkininkavimas šioje šalyje vystosi ne taip, kaip tikėtasi, tad Prancūzijos žemės ūkio ministerija nebemato prasmės į tai investuoti.

Šis sprendimas iš karto sulaukė kritikos. Nacionalinė ekologinio žemės ūkio federacija ir Pasaulio gamtos fondas atviru laišku pažėrė kritikos Prancūzijos vyriausybei teigdami, kad ekologinio žemės ūkio plėtra nevyksta dėl viešojo finansavimo ir pardavimo rinkų struktūrizavimo stygiaus.

Aplinkosaugininkai taip pat kritikuoja Prancūzijos vyriausybę už tai, kad šiuo metu ji grįžta prie įprastos, o ne tvarios gamybos. Pavyzdžiui, pesticidų naudojimas turėjo būti nuosekliai mažinamas nuo 2012-ųjų. Vis dėlto, užuot kritęs, 2017–2021 m. išaugo net 23 procentais.

Taip pat kritikuojama, kad iš 9 mlrd. Eur paramos pagal bendrąją žemės ūkio politiką tik 2 proc. lėšų atitenka ekologiniams ūkiams, kas rodo didelį disbalansą, mat ekologiniai ūkiai sudaro daugiau nei 10 proc. visų Prancūzijos ūkių.

Šalis buvo išsikėlusi tikslą, kad nuo 2022 m. pradžios mokyklose ir viešųjų įstaigų valgyklos turėtų įsigyti 20 proc. maisto iš ekologinių ūkių. Nors jau įpusėjo 2024 metai, tačiau iki šiol pasiektas tik 6 proc. rodiklis.

AnotPrancūzijos žemės ūkio ministro Marc’o Fesneau (Marko Fesno), ekologinei žemės ūkio gamybai netikslinga nustatyti kiekybinius tikslus, nes juos palikus galioti įstatymą tektų keisti kiekvienais metais.