Kijyvas. Aukščiausioji Rada naujuoju agrarinės politikos ir maisto ministru paskyrė 42 metų Mykolą Solskijʼų, iki šiol vadovavusį parlamentiniam Agrarinės ir žemės politikos komitetui.

M. Solskijʼus – profesionalus teisininkas, vienas iš „Ukrainos agrarinio holdingo“ įmonių grupės steigėjų (ši grupė valdo daugiau kaip 50 tūkst. ha, specializuojasi grūdininkystės ir pienininkystės srityse).

Prieš tai Rada balsavo už savo noru pasitraukusio 33 metų agrarinės politikos ministro Romanʼo Leščenkoʼs atsistatydinimą.

R. Leščenkoʼa paaiškino, kad palieka postą dėl asmeninių priežasčių, plačiau aplinkybių nekomentavo. Vėliau feisbuke nurodė, jog traukiasi dėl ligos.

Kovo 17 d. R. Leščenkoʼa pabrėžė, kad Ukraina turi pakankamai maisto atsargų: kviečių – dvejiems, aliejaus – penkeriems, kukurūzų – daugiau nei metams. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina apsirūpins duona.

R. Leščenkoʼa agrarinės politikos ir maisto ministru tapo 2020 m. gruodį, prieš tai vadovavo Ukrainos valstybinei geodezijos, kartografijos ir kadastro tarnybai.

2021 m. lapkritį Vidaus reikalų ministerija informavo sulaikiusi JAV pilietį ir Ukrainos pilietę, įtariamus sąmokslu nužudyti ministrą R. Leščenkoʼą. Žiniasklaida spėjo, kad tai galėjo būti susiję su jo ankstesne komercine veikla.

33 metų Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Roman'as Leščnko'a paaiškino, jog atsistatydino dėl ligos

Feisbuko paskyroje atsistatydinęs R. Leščenko'a rašo:

„Ministerijos komanda pasistengė, kad žemės ūkis būtų perkeltas ant karo meto bėgių – šiandien šis traukinys, garantuojantis mūsų valstybės maisto saugumą, važiuoja taip, kaip reikia.

Turime maisto atsargų ateinantiems dvejiems metams. Pasiruošėme sėjai, kuri yra svarbiausia Ukrainos istorijoje, kad šiemet nuimtume dešimtis milijonų tonų derliaus. Darome viską, kad žemdirbiai būtų aprūpinti būtiniausiais dalykais – įranga, trąšomis, sėklomis. Priėmėme nemažai reikalingų teisės aktų, pašalinome biurokratines kliūtis gamybai kaime.

Padariau viską, kad darbai būtų maksimaliai sustyguoti. Bet dabar kariauju ne tik su mūsų bendru priešu, bet ir su paveldima liga. Nuo jos nėra vaistų, mano sveikata nuolat blogėja. Todėl sunkia širdimi esu priverstas palikti ministro postą <...>

Užbėgdamas už akių klausimams atsakau: lieku Ukrainoje ir su Ukraina. Ir kartu su visais atstatinėsiu mūsų valstybę po Pergalės.“