Velingtonas. Naujosios Zelandijos valdžia už šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą ketina įvesti mokesčius trąšų pramonei ir gyvulininkystės sektoriui. Nacionalinė ūkininkų asociacija tokius planus sutiko per daug nesipriešindama, tačiau perspėja, kad agrarininkų nereikėtų apsunkinti.

Naujoji Zelandija iki 2050 metų nori tapti neutrali CO₂ emisijos į atmosferą atžvilgiu. Šio tikslo neįmanoma pasiekti, jeigu jį įgyvendinant neprisidėtų žemės ūkis. Pastarajam šalyje tenka beveik pusė visos anglies dioksido taršos. Dabar šalies valdžia kartu su ūkininkų asociacijomis rengia „Veiksmų planą, padėsiantį sumažinti dujų emisiją žemės ūkyje“. Šia tema rašo portalas agrarheute.com.

Tiek šalies valdininkai, tiek žemės ūkio atstovai iš principo sutinka su tuo, kad nuo 2025 metų ūkininkų ūkiuose turėtų būti registruojami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, o gyvulių augintojai turėtų mokėti už atmosferos taršą. Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu įvedusi tokį mokestį valdžia iš pradžių nori nemokamai suteikti 95 proc. nustatytos taršos normos.

Naujosios Zelandijos aplinkos ministerijos duomenimis, esant 16,5 eurų už toną CO₂ mokesčiui, atitinkamas mokestis ūkiams siektų tik 0,6 eurocento už kilogramą jautienos arba pieno (skaičiuojant sausosiomis medžiagomis), arba mažiau kaip 1 eurocentą už avienos kilogramą.  

Kalbant apie taršos mokesčius, jų surinkimo administracinės išlaidos bus peržiūrimos papildomai. Pavyzdžiui, jeigu išmetimai bus mažesni už nustatytą normą, arba ūkininkai įgyvendina klimato kaitos prevencijos priemones (tokias, kaip medžių sodinimas), jie patys turėtų gauti kompensacijų iš biudžeto.

Naujoji Zelandija iki 2025 metų šiltnamio dujų emisijos kontrolės sistemą planuoja įvesti kiekvieno gyvulių fermoje, taip pat visose pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse.

Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras teigiama įvertino valdžios įstaigų ir žemės ūkio sektoriaus atstovų bendradarbiavimą klimato kaitos klausimu. „Ūkiai dabar galės kontroliuoti dujų emisiją“, - sakė ministras.   

Nacionalinės ūkininkų asociacijos atstovas, atsakingas už klimato politiką, taip pat pritaria tokiam planui. Tačiau jis perspėja, kad ūkiams neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai. Esą mokesčiai už taršą galėtų būti tokie, kad skatintų metano išmetimų mažinimą. Panašiai, kaip mokesčiai už taršius automobilius turėtų skatinti pereiti prie elektromobilių.

Deja, elektrinių avių nebūna, todėl fermų savininkai privalės rasti kitų galimybių, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį.  

MŪ inf.