


Varšuva. Ciklono Borisas savaitgalį atneštos liūtys Pietų Lenkijoje pridarė milžiniškos žalos ne tik miestams, miesteliams, bet ir žemės ūkiui: sunaikino ūkininkų derlių, gyvulių pašarus, užliejo fermas.
Pietvakarinę Lenkijos dalį siaubiantis potvynis, kaip rašo šalies žiniasklaida, stulbina savo mastu. Be miestų ir kaimų, po vandeniu atsidūrė ir ūkiai, įskaitant tūkstančius hektarų laukų.
Labiausiai nukentėjo pasienio apskritys, ypač Prudnikas ir Kendrzezyn-Kozle (Opolės vaivadija). Šio regiono ūkininkai jau praneša apie nuostolius. O jie bus didžiuliai. Byalos miestelyje netoli Prudnyko laukus užliejo dėl liūčių ištvinusi Bialkos upė.
40 galvijų laikantis Bialos ūkininkas Kristian`as Kubik`as teigė, kad vanduo, be kita ko, užliejo ir kukurūzų laukus, pievas ir liucernų pasėlius.
Pasak ūkininko, po potvynio bus sunku įvažiuoti į laukus, o derlius praras kokybę. Krituliai apsunkins ir žieminių javų sėjos darbus, o tai gali turėti įtakos ir kitų metų derliui.
„Situacija labai nenuspėjama, lygiai prieš savaitę buvo per +30 °C karščio, o žemė sausa kaip uola, dabar potvynis. Yra rapsų laukų, kurie bus nuplauti arba uždumblėti. Kukurūzų pasėliai irgi apsemti, tik iš toliau vandens nesimato, nes augalai jį dengia“, – pasakojo Bernatuvkos ūkininkas.
Nemažai vargo turi ir kitų apskričių ūkininkai, pavyzdžiui, Jan`as Kempa iš Olešnicos, kuriam teko anksčiau laiko nukasti 90 hektarų bulvių.
„Tai – traškučiams skirtos veislės, todėl jų kokybė turi būti aukščiausia. Jei bulvės kurį laiką bus apsemtos, jos praras kokybę. Po lietaus, kurį turėjome rugsėjo pradžioje, krakmolingumas jau nukrito 0,2 proc., taigi bulvės traškučiams nebetinka“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiemet grūdai buvo nuostolingi, todėl tikėjosi pelno iš bulvių.
Prie upių, upelių esančius, pavyzdžiui, kukurūzų, burokėlių pasėlius kai kur apsėmė 2–2,5 m vandens sluoksnis.
Ūkininkai patiria ne tik tiesioginius nuostolius dėl apsemtų pasėlių, bet ir dėl to, kad vanduo išplauna iš dirvožemio humusą, o jam atstatyti prireiks ne vienų metų.
Opolės žemės ūkio rūmai, kaip skelbiama, jau pradėjo koordinuoti pagalbą nukentėjusiems ūkininkams.
Lenkijos Ministras pirmininkas Donald`as Tusk`as pažadėjo, kad labiausiai nuo stichijų nukentėjusieji gaus greitą finansinę pagalbą. Finansinės pagalbos teikimą koordinuos vaivados, o komunos lygiu spręs, kam ji reikalinga.
„Lenkijos ūkininkams reikalinga visapusiška valstybės pagalba. Prašau žemės ūkio ministro Česlov`o Siekersk`io lėšų nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems ūkininkams“, – sekmadienį per Derliaus šventę sakė šalies prezidentas Andrzej`us Duda.
Už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras Janusz`as Wojciechowsk`is patikino, kad iš ES biudžeto bus numatyta lėšų padėti nuo potvynio nukentėjusiems Lenkijos ūkininkams.
Stihinės nelaimės zonoje taip pat atsidūrė dalis Čekijos, Austrijos, Rumunijos regionų.
Taip pat šia tema skaitykite
-
ES pasėlių apžvalga: naujausia derlingumo prognozė
2025-08-29 -
Nepaisant karo, Ukraina eksportuoja vis daugiau kiaušinių
2025-08-29 -
Pusė milijono eurų už pieno sektoriaus kompromitavimą
2025-08-28
Skaitomiausios naujienos
-
Pakruojo r. oficialiai užfiksuotas žieminių kviečių rekordas
2025-08-25 -
Nemunu atplukdytas rekordinis grūdų krovinys
2025-08-21 -
Jurbarko rajono ūkių veidas: smulkieji traukiasi, stambieji įsitvirtina
2025-08-22
(0)