Paryžius / Varšuva / Vilnius. Prancūzija ir Lenkija telkia šalininkus, kad pasipriešintų prekybos susitarimui su Lotynų Amerikos bendrąja rinka „Mercosur“.

Europos Sąjungos ir „Mercosur“  šalių prekybos susitarimo teiginiai tebėra prieštaringi, nors dėl jų derėtasi ne vieną dešimtmetį.

Nuo lapkričio vidurio Prancūzijos ūkininkai protestuoja prieš laisvosios prekybos susitarimą su penkiomis Pietų Amerikos šalimis. Daugelis mano, kad užsienio produktų importas sunaikins Prancūzijos ir visos ES žemės ūkio sektorių ir sukels nesąžiningą konkurenciją.

Prancūzijos ūkininkai argumentuoja, kad, įsigaliojus susitarimui, jie bus priversti konkuruoti Europos rinkoje su Lotynų Amerikos produkcija, kurios gamyba neatitinka gyvūnų gerovės, aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių.

Europos ūkininkai reikalauja „veidrodinių sąlygų“, kurios priverstų jų konkurentus laikytis tų pačių taisyklių ir nuostatų.

Nors ES Komisija pabrėžia, kad „Mercosur“ šalys turės laikytis taisyklių ir reglamentų, neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Brazilija neturi pakankamai garantijų, kad mėsa su ES uždraustais hormonais nepasieks žemyno.

Prancūzų ekonomistės Charlotte‘ės Emlinger teigimu, kurią cituoja euronews.com, naudos iš susitarimo gaus automobilių, farmacijos, inžinerijos, tekstilės ir kiti sektoriai, taip pat Prancūzijos vyno ir sūrio gamintojai.

Pralaimės jautienos ir paukštienos sektoriai.  Tačiau, ekonomistės nuomone, susitarimo su „Mercosur“ įtaka bus labai ribota.

Susitarime su „Mercosur“, aptariama, pavyzdžiui, muitų sumažinimas tam tikram importuojamos mėsos kiekiui. Šie kiekiai palyginti nedideli, kalbama apie 99 tūkst. t jautienos, o tai sudaro 1,2 proc. europiečių jautienos suvartojimo. Šie kiekiai turės ribotą poveikį Europos rinkai.

Prancūzijos parlamento žemieji rūmai beveik vienbalsiai balsavo prieš susitarimą. Stebėtojai tai pavadino „retu vienybės demonstravimu politiškai susiskaldžiusioje šalyje “. Tačiau balsavimas buvo grynai simbolinis.

***

Paryžiaus siekiui nepasirašyti susitarimo su „Mercosur“  pritaria Lenkija. Šioje šalyje prasidėjo masiniai protestai. Prancūziją ir Varšuvą palaiko Austrija ir Airija. Italija dvejoja, o Ispanijoje yra didelis pasipriešinimas. Susitarimą dar gali blokuoti Liuksemburgas, Graikija ir Nyderlandai, tačiau net ir su šiomis šalimis grupė atstovaus mažiau nei 35 proc. ES gyventojų.

Europos Komisija paramos susitarimui tikisi iš Vokietijos, Danijos, Kroatijos, Ispanijos, Švedijos ir Baltijos šalių, tačiau jos negarantuoja ES gyventojų daugumos. Neapsisprendusių šalių, tokių kaip Rumunija, Italija, Portugalija ir Slovakija, padėtis gali pakreipti pusiausvyrą.

Praktikoje Europos Komisija gali siūlyti pasirašyti susitarimo su „Mercosur“ šalimis prekybos dalį tik ES lygmeniu. Šiuo atveju, kad susitarimas būtų priimtas, jam turėtų pritarti kvalifikuota balsų dauguma, t. y., 15 iš 27 valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų.

ES ir Mercosur, kuriai priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus, Bolivija ir Urugvajus, 2019 m. birželio mėn., po 20 metų trukusių derybų, susitarė sukurti 700 mln. eurų laisvosios prekybos zoną.

Portalas manoūkis.lt prieš penkerius metus teiravosi ekspertų nuomonės apie „Mercosur“ susitarimo naudą ir keliamus pavojus mūsų šalies žemės ir maisto ūkiui. Palyginkime, ar daug kas pasikeitė.