Latviai pirmenybę teikia gyvulininkystei ir pieno ūkiui
2008-02-04

Ryga, vasario 4 d. Latvijos gyvulininkystės sektoriui ir pieno ūkiui šiemet atitenka didžiausia žemės ūkiui skirtos valstybinės paramos dalis. Iš viso žemės ūkio rėmimui Latvijoje skirta 32,1 mln. latų (158,6 mln. litų).

Parama gyvulininkystei šiemet sudaro 9,47 mln. latų (46,9 mln. litų), iš jų pienininkystei – 5,8 mln. latų (28,5 mln. litų), kiaulininkystei – 1,1 mln. latų (5,4 mln. litų). Augalininkystės sektoriui teks 1,3 mln. latų (6,4 mln. litų) subsidijų, žemės ūkio moksliniams tyrimams, švietimui – 4,1 mln. latų (20,3 mln. latų), paramai investicijoms žemės ūkyje – 3,5 mln. latų (17,3 mln.litų), rinkodaros priemonėms – 2,1 mln. latų (10,4 mln. litų). Palyginti su 2007 m., žemės ūkio finansavimas padidėjo 0,4 mln. latų (maždaug 2 mln. litų).

Latvijos kaimo plėtrai 2007–2013 metais numatyta 1,1 mlrd. eurų (3,8 mlrd. litų), iš jų 0,9 mlrd. eurų (3,1 mlrd. litų) sudaro ES lėšos, o kita dalis – valstybės finansinė parama. Pusė visų paramos lėšų skiriama žemės ir miškų ūkio konkurencingumui didinti: ūkių modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Trečdalis lėšų numatyta aplinkosaugos, kraštovaizdžio išsaugojimo priemonėms ir ūkininkavimui mažiau palankiose vietovėse remti. Penktadalis lėšų skiriama ekonominės veiklos įvairinimui ir gyvenimo kokybė gerinimui kaime.

Pasak Latvijos žemės ūkio ministro Martinio Ruozės (Martinš Roze), šalies ūkininkams nėra lengva išgyventi, siekta didesnės paramos, todėl negalima sakyti, kad numatytoji paramą juos tenkina. Latvijos ūkininkai gauna nepalyginti mažesnę paramą negu ES šalių senbuvių (Prancūzijos, Olandijos ir kt.) ūkininkai. Kita vertus, daug ūkininkų jau spėjo pasinaudoti ES parama, įsitikinti investicijų svarumu – ūkiai sustiprėjo, padidėjo jų konkurencingumas. M. Ruozės teigimu, šalies narystė ES padėjo ūkininkams išvengti neigiamos pasaulio rinkų įtakos.

Tai, kad Latvija skiria didelį dėmesį gyvulininkystės plėtrai, iš dalies nulemia ir kaimyninių valstybių žemės ūkio sektoriaus subjektų, o ypač Lietuvos pieno ūkio įmonių, veikla.

„Tai ekonominės varžybos. Įmonių interesai yra įvairūs. Varžybos ir konkurencija – normalūs dalykai. Tačiau mes siekiame, kad būtų laikomasi ES konkurencijos įstatymų, – sakė „Mano ūkiui“ Latvijos žemės ūkio ministras M. Ruozė. – Mes stebėsime tolesnius dviejų šalių pieno ūkio subjektų santykius, nes neramina galimas kartelinis pieno gamintojų susitarimas. Mes neslepiame, kad tai daro didelę įtaką pieno sektoriaus vystymuisi Latvijoje“.

Kalbėdamas apie Latvijos žemės ūkio perspektyvas po 2013 metų, M. Ruozė sakė, kad sektorius yra perspektyvus. „Problemų neišvengsime, bet neabejoju, kad plėsis žemės ūkio naudmenų plotai, didės grūdinių augalų derlius, augs pieno primilžiai. Gamybos vienetų laukia esminis persigrupavimas“, – mano R. Ruozė.

Jis įsitikinęs, kad būtina įvairinti verslą kaime, ieškoti pelningų sričių. Latvijoje populiarus kaimo turizmas, tačiau tai ne vienintelis kelias, kuriuo reikėtų eiti.

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuriam žemdirbių savivaldos finansavimo modeliui pritartumėte?
Orai