Latviai ir lietuviai - apie žemės pardavimą užsieniečiams
2013-06-26

Priekulė (Latvija)/Skuodas. Įstojusi į ES, Latvija su žemės rinka elgėsi gerokai liberaliau už Lietuvą. Nors apribojimų esama, ES piliečiams, bent trejus metus gyvenusiems Latvijoje ir žemę naudojantiems žemės ūkio tikslams, sklypus pirkti leidžiama. Šis minimalus liberalumas atvedė prie to, kad vietos ūkininkai priversti stvertis už galvų - jiems sunku įsigyti žemės savų ūkių plėtrai, mat viskas aplinkui supirkta stambių užsienio kompanijų.

Kaimyninės šalies Priekulės savivaldybėje ūkininkaujantis Petras Indriekus „Mano ūkiui" sakė dirbantis 800 ha, iš jų apie 500 ha yra savos, kita dalis nuomojama.

„Išsinuomoti žemės kasmet vis sunkiau, o ir nusipirkti nelengva. Mat didžiuliai plotai aplinkui yra nupirkti danų ar kitų šalių piliečių. Žinau, kad ir Lietuvoje per tarpininkus užsieniečiai įsigyja žemės, tačiau Latvijoje tuo požiūriu esame labiau skriaudžiami. Aplink mano ūkį veikia trys labai didelės danų kompanijos, viena iš jų valdo 3000 ha žemės. Vietos ūkininkai neturi tokių pinigų, kad galėtų pirkti didelius žemės sklypus, o užsieniečiai atvyksta su pinigų prikimštais lagaminais ir nieko nepaiso", - pasakojo P. Indriekus.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Paklaustas, kokios Latvijoje dirbamos žemės kainos, ūkininkas sakė, kad kainas labai išaugino užsieniečių konkurencija.

„Konkrečiai čia, Priekulėje, žemės nėra itin brangios, apie 1200 latų (beveik 6000 Lt) už hektarą. Rudenį man pačiam teko pirkti, mokėjau po 1500 latų (daugiau kaip 7000 Lt), tačiau žemė ne per geriausia. O štai prie Bauskės kainos dvigubai ar net trigubai aukštesnės, ten už vieną hektarą gali tekti pakloti ir 2500-3000 latų (12-15 tūkst. Lt). Ši politika visai sujaukė latvių ūkininkų reikalus. Manau, užsieniečiams žemė neturėtų būti laisvai parduodama, ją būtų galima nebent tam tikram laikui išnuomoti", - pasakojo ūkininkas iš Priekulės.

Priekulės kaimynystėje ūkininkaujantis mūsų šalies Skuodo rajono ūkininkas Vidmantas Doniela pripažįsta, kad latvių ūkininkai, mūsų šalims įstojus į ES, nukentėjo labiau už lietuvių.

„Kas dėl žemių pirkimo, latviams yra blogiau. Tačiau visi tie debatai, leisti ar neleisti žemę pirkti užsieniečiams, kurie vis dar vyksta Lietuvoje, jau pavėluoti, kas norėjo nusipirkti - nusipirko, kas norėjo parduoti - pardavė. Šiandien Lietuvos ūkininkai už žemę moka tą pačią kainą ar net daugiau už užsieniečius. Juk ir užsienietis nori įsigyti pigiau, prašysi brangiai - nepirks. Sakyčiau, ir pas mus žemės kaina jau solidi, vis dėlto jei labai nori pirkti - įstengsi. Ūkininkai, nors išmokas gauna mažesnes nei užsieniečiai, yra sustiprėję ir pirkti gali. Labai gerai, kad ūkininkai pradėjo galvoti, jog žemė yra pagrindinis jo pirkinys. Anksčiau daugelis manė, kad gražus traktorius svarbiausia, o žemė lyg tai savaime atsiras, nes niekas jos nenorės..." - svarstė V. Doniela.

Kitas šio rajono ūkininkas Ramutis Šlyžius, ūkininkaujantis visai šalia Latvijos pasienio, pripažįsta, kad jo krašte nemažai žemių per tarpininkus užsieniečiai jau valdo.

„Konkurencija dėl žemės vyksta ir tarp vietos ūkininkų, ir su užsieniečiais. Galbūt todėl, kad kaimyninėje Latvijoje daug žemių jie jau valdo legaliai, nesikuklina ir į mūsų šalį užsukti. Tiesa, čia jie darbuojasi vis dar per tarpininkus, tik tai nieko nekeičia. Atvažiuoja jie čia derliaus nuimti su galingais vikšriniais kombainais, grūdus išveža parduoti. Laisvos žemės mūsų krašte jau nelikę, kas ne lietuvio - dano ar vokiečio", - sakė Dilbikiuose ūkininkaujantis R. Šlyžius.

Kadangi Lietuvoje užsieniečiams žemės pirkti neleidžiama, niekas tiksliai ir nežino, kiek jos valdoma per tarpininkus. Tuo požiūriu Latvijoje net geriau - situacija bent jau aiški.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai