Otava. Žalią šviesą genų redagavimui skelbianti Kanada atvers naują žemės ūkio erą, sako šalies mokslininkai, žemės ūkio verslas ir ūkininkai. Kanadoje atskyrus genų redagavimo technologiją nuo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), selekcininkai rengiasi pristatyti naujas rapsų veisles.

Kanados maisto inspekcijos agentūra (CFIA) neseniai praktiškai įteisino genų redagavimo būdu gautų augalų veislių auginimą ir pardavimą, atskirdama šią technologiją nuo griežtai reglamentuojamų GMO. Šiuo sprendimu genetiškai redaguotų veislių reguliavimo lygis bus toks pat, kaip ir įprastų veislių. O tai reiškia, kad jos nebus laikomos GMO.

CFIA pranešime teigiama, kad „genų redagavimo technologijos nekelia jokių unikalių ar konkrečiai identifikuojamų aplinkos ar žmonių sveikatos saugos problemų, palyginti su kitomis augalų kūrimo technologijomis“.

Genų redagavimo būdu gautame augale neturėtų būti kitų rūšių DNR. Tokiais atvejais reikės papildomo CFIA vertinimo.

Universitetai ir biotechnologijų įmonės jau rengiasi pristatyti naujas genetiškai redaguotas rapsų veisles.

Kanados rapsų tarybos augalininkystės ir inovacijų viceprezidentas Curtis Rempel`as (Kurtis Rempelas) praneša, kad kuriami genetiškai redaguoti rapsai, kurie bus atsparūs ligai sklerotinijai ir kenkėjams spragėms. Tuo tikslu paveikiama augalų RNR seka.

Taip pat tobulėja genų redagavimas, siekiant padidinti rapsų žiedadulkių atsparumą karščiui. Tai atlieka Ontarijo valstijoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Performance Plants“, kurios mokslininkai rado būdą, kaip rapsų žiedadulkių gyvybingumą padidinti iki maždaug +36 °C. Paprastai žiedadulkės tampa sterilios maždaug +29 °C temperatūroje ir dėl to esant karščiams prarandamas derlius. Tad genų redagavimo technologija greičiau negu įprasti selekcijos metodai gali padėti pritaikant rapsus karštesniam klimatui.  

Antrasis bendrovės projektas, taip pat susijęs su klimato kaita, yra giliai besišaknijantys rapsai, kurie sulaiko anglį dirvožemyje. Selekcininkai sugebėjo rapsų liemenines šaknis padidinti 25 procentais, o tai naudinga ir klimato kaitos požiūriu, ir pasėlių tolerancijai sausrai. Kaip paaiškina mokslininkai, viršutiniame 20 cm dirvožemio sluoksnyje dėl mikrobų poveikio organinės medžiagos greitai mineralizuojasi, todėl dalis anglies patenka į atmosferą. Norint „užrakinti“ anglį, nepaleidžiant jos atgal į atmosferą, geriausiai tinka augalai su giliomis šaknimis.

Laikui bėgant Kanados rapsų augintojai tikisi pamatyti daugiau įvairaus atsparumo veislių, kurios leis užauginti kokybišką derlių nuolat kintančioje gamybinėje aplinkoje.

Ekologiniam sektoriui buvo pažadėtas visiškas genetiškai redaguotų veislių skaidrumas ir nauja federalinė genetiškai modifikuotų pasėlių duomenų bazės priežiūra.