Paryžius. Išsivysčiusių šalių parama savo žemdirbiams kaskart mažėja. Kitaip yra augančios ekonomikos šalyse. Tai aiškėja iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos.

Nacionalinė parama (vertinant bendrąjį vidaus produktą – BVP) išsivysčiusių šalių žemdirbiams per pastaruosius 20 metų gerokai sumažėjo, pažymima EBPO atliktoje žemės ūkio politikos apžvalgoje. Tyrimas buvo atliekamas 2015–2017 m. 51 šalyje, t. y. visose EBPO ir ES šalyse, taip pat dešimtyje sparčiai besivystančių šalių.

Anot ataskaitos, šių šalių parama savo žemdirbiams 2015-2017 m. sudarė vidutiniškai 0,7 proc. BVP, palyginti su 1,3 procentais 1995-1997 metais.

Remiantis EBPO duomenimis, vidutinis paramos ekvivalento dydis šalyse narėse 1995-1997 m. sudarė beveik 30 proc. bendrųjų žemdirbio pajamų, o 2015-2017 m. ši dalis sumažėjo iki 18 procentų.

Kita vertus, kylančių rinkų ir besivystančių šalių parama savo žemdirbiams paaugo iki 14 procentų. Tačiau parama Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Brazilijoje ir Čilėje 2015-2017 m. vidutiniškai sudarė mažiau nei 3 proc. bendrųjų ūkininkų pajamų.

Japonijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Norvegijoje nacionalinė parama sudarė 45 proc. ir daugiau žemdirbių pajamų struktūroje.

Jungtinėse Valstijose subsidijos sudarė mažiau kaip 10 proc., Europos Sąjungoje – vidutiniškai šiek tiek daugiau kaip 19 proc., Rusijoje - 13, Kinijoje – 16, Ukrainoje – apie 8 procentus.

EBPO prekybos ir žemės ūkio direktoriaus pavaduotoja Karmelė Kahil (Carmel Cahill) paragino atsisakyti žalingos ir žemės ūkio politiką iškreipiančios paramos.

Parama, tiesiogiai susieta su gamyba ir žaliavomis, dar labiau apsunkina vidaus ir tarptautines rinkas, neskatina aplinkai palankios produkcijos gamybos, naudoja ribotus viešuosius pinigus, kuriuos būtų galima efektyviau naudoti žemės ūkio sektoriuje.

MŪ inf.