Briuselis. Kai kurios Europos šalys per pirmas 10 liepos dienų susidūrė su kritinėmis sausromis, dėl to Pietų ir Pietryčių Europoje kritiškai trūksta vandens, skelbia Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras. 

Palydoviniai duomenys rodo, kad didžiausias karščio bangų intensyvumas Europoje buvo nuo 2024 m. gegužės 1 iki liepos 18 dienos.

Sausra ypač veikia centrinę ir Pietų Italiją, Šiaurės Vakarų Ispaniją, Graikiją ir Vidurio Vakarų Turkiją. Situacija taip pat prastėja Ukrainoje, Rumunijoje ir Pietų Rusijoje.

Kai kuriose Prancūzijos ir Vokietijos dalyse buvo pernelyg drėgna, o tai irgi gali pakenkti pasėliams – gali užsiveisti pelėsis.

Sausros ir didelio karščio poveikis

Liepos pradžioje Viduržemio jūros regione ir dideliuose Rytų Europos plotuose dirvožemis buvo sausesnis nei įprastai. Kai kuriuose Maroko, Alžyro ir Tuniso regionuose taip pat, tai ypač paveikė augmeniją.

Sicilijoje (Italija) vandens rezervuarų lygis labai buvo ypač žemas – siekia 45 proc. praėjusių metų lygio. Ketvirtadalis salos savivaldybių taiko vandens taupymo taisykles, nes dėl sausros žemės ūkio produkcija susitraukė 25 proc.

Labiausiai sausra paveikė citrusinius vaisius, kviečius ir vynuogynus. Ekonominė žala įvertinta 2,7 mlrd. eurų. Su ūkiniais gyvūnais situacija taip pat prasta – kartais geria purvą, nes vandens telkiniai džiūsta, kai kurie ūkininkai dėl maisto ir vandens trūkumo juos skerdžia.

Ateinančių mėnesių prognozė – sausra

Tikėtina, kad sausra tęsis net rugsėjį, labiausiai dėl to nukentės Pirėnų pusiasalis, Pietų Prancūzija, Vidurio ir Šiaurės Italija, Slovėnija, Kroatija, Vengrija, Slovakija, Rytų Europa, Pietų Rusija ir Šiaurės Afrika.

Šiaurės Europoje prognozuojamos vidutinėms artimos arba šiek tiek drėgnesnės nei vidutinės sąlygos.

Pasak Europos Komisijos jungtinio tyrimų centro, ilgalaikė sausra daugumoje Pietryčių Europos ir Šiaurės Afrikos regionų gali daryti neigiamą įtaką vandens telkiniams, žemės ūkiui, ekosistemoms, energijos gamybai.