Briuselis. Daugumoje ES šalių sąlygos žieminiams javams ir rapsams augti yra palankios, tačiau kai kuriuose pietiniuose ir rytiniuose regionuose koją kiša arba sausra, arba perteklinė drėgmė, skelbiama naujausioje Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centro (MARS) ataskaitoje.

Kaip skelbia MARS, pastarąsias kelias savaites vyravo švelnus rudens oras, todėl augalų žiemkentiškumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Prognozuojama, kad krintant temperatūrai toks ribotas augalų pasirengimas žiemai kai kuriose vietovėse padidins jų pažeidžiamumą šalčiui.

Daugiau problemų kyla šalims, kuriose iškrito mažiau už vidurkį arba labai daug kritulių. 

Pavyzdžiui, sausra vargino Pietų ir Rytų Europą bei kaimynines šalis. Štai Centrinėje ir Vakarų Italijoje kritulių iškrito 25–50 proc. mažiau už vidurkį, ypač centriniuose regionuose. Kol kas apie didelius nuostolius nepranešama.

Rytų Vengrijoje ir Vakarų Rumunijoje iškrito 50 proc. mažiau kritulių nei įprastai. Dirvožemio drėgmės vis dar nepakanka geram ankstyvam pasėlių vystymuisi, todėl kritulių reikėtų daugiau, kad pasėliai gerai pasiruoštų žiemoti.

Turkijoje ir Kiprenuo praėjusio sezono užsitęsusi sausra dar neatlėgo, o daugumoje žemės ūkio paskirties plotų iškrito labai mažai kritulių, tad sėjos sezono pradžia buvo atidėta.

O štai Pietų Rumunijoje ir Šiaurės Bulgarijoje situacija priešinga. Čiadėl gausių liūčių spalio pradžioje dirvožemis buvo pernelyg drėgnas, sutrikdė sėją ir apribojo įvažiavimą į laukus.

Rapsams palankios sąlygos augti

Šiaurės (Suomijoje, Švedijoje ir Baltijos šalyse) ir Vakarų bei Rytų Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje) rapsai vystosi gerai. Kritulių užtenka, jiems palanki gana švelni temperatūra. Taigi rapsų pasėliai auga tolygiai. Priklausomai nuo sėjos laiko, šiuo metu rapsai vienur yra pasiekę penkių lapelių tarpsnį, kitur jau formuoja šoninius ūglius.

Šiaurės Vakarų Europoje (Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje ir Šiaurės Vakarų Vokietijoje) augalų pasirengimas žiemoti šiek tiek vėluoja dėl neįprastai šiltos pirmosios lapkričio pusės. Vis dėlto vėsesnės sąlygos per paskutines stebėjimų laikotarpio dienas ir tolesnės prognozės rodo, kad šiose vietovėse rapsai turėtų sklandžiai pasiruošti žiemojimui.

Airijoje rapsų pasėlių plotas padidėjo apie 30 proc., palyginti su pernai. Pasėliai gerai išsivystę, nepaisant neseniai vyravusių drėgnų orų.

Vengrijoje rapsai vystosi gerai. Pastarieji lietūs kai kur padidino drėgmės atsargas viršutiniuose dirvos sluoksniuose, tačiau gilesni sluoksniai išlieka sausi, o tai gali riboti tolesnį augalų vystymąsi, jei neiškris daugiau kritulių.

Pietų Rumunijoje rugsėjis buvo sausas, paskui gausūs lietūs apsunkino sėją, todėl rapsų pasėliai čia labai nevienodi: vieni dar tik dygsta, kiti jau yra turi gerai išsivysčiusius lapus. Ten, kur sėja buvo vėlyva, rapsai auga netolygiai.

Italijoje rapsai vystosi gerai, čia kritulių neiškrito daug, bet jų užtenka. Kroatijoje pasėta apie 30 proc. daugiau rapsų nei pernai.

Žieminių javų sėja kai kur vėlavo

Daugumoje Europos šalių žieminių javų sėja baigta, pasėliai jau sudygę, žiemoti sąlygos geros.

Prancūzijoje sėją ir ankstyvą augimą palaikė palankios orų ir dirvožemių sąlygos. Vokietijoje ir Lenkijoje švelnus ruduo pasėliams padėjo gerai įsitvirtinti.

Beniliukso šalyse anksti pasėti minkštieji kviečiai pasiekė lapų tarpsnį, o žieminiai miežiai jau krūmijasi.

Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje žieminiai javai sudygo iki lapkričio vidurio ir jau yra iš dalies pasirengę žiemoti. Panašios sąlygos fiksuotos Slovėnijoje ir Kroatijoje. Tiesa, Kroatijoje žieminių javų plotai, palyginti su pernai, padidėjo daugiau nei 5 procentais.

Airijoje sėja prasidėjo spalio pradžioje ir vyko sparčiai, augalai įsitvirtino gerai. Pasėliai auga tolygiai, tačiau vėliau lapkričio orai tapo labai drėgni ir lietingi, todėl padidėjo ligų rizika. Žieminių miežių plotai šioje šalyje padidėjo apie 5 proc., palyginti su praėjusiu sezonu.

Švedijoje sėja baigta spalį, augalai vystosi tolygiai. Danijoje ir Baltijos šalyse taip pat palankios sąlygos žieminiams javams augti.

Centrinėje Italijoje tebesitęsiantis kritulių deficitas gali sukelti problemų anksti pasėtiems minkštiesiems kviečiams.

Pietų Rumunijoje ir Bulgarijoje lapkričio pradžios smarkūs lietūs sutrikdė sėjos darbus, laiku pasėti pavyko tik kiek daugiau nei pusę laukų, todėl sėja vėlavo. Ankstyvieji pasėliai sudygo tolygiai ir gerai įsitvirtino.

Graikijoje pasėliai dygsta sklandžiai, tam sąlygos palankios, nors dar gali būti neapsėtų laukų. Kipre žieminių miežių sėja vėlavo ir vyko lėtai dėl nuolatinio kritulių trūkumo.