Paryžius. Badaujančių žmonių pernai padaugėjo iki 193 mln. dėl konfliktų, klimato kaitos ir ekonomikos krizės, žmonėms netekus pragyvenimo šaltinio, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Nors ekspertai perspėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali sukelti badą, šią savaitę paskelbtoje FAO metinėje ataskaitoje sakoma, kad jau 2021 m. „ūmų maisto trūkumą“ išgyvenančių žmonių skaičius išaugo dar beveik 40 milijonų. 

Tarp 53 šalių, kuriose ši problema didelė, prasčiausia padėtis yra Kongo Demokratinėje Respublikoje, Etiopijoje, Jemene ir Afganistane, kur pernai valdžią perėmus Talibanui badas gresia milijonams žmonių. 

Jungtinės Tautos terminą „ūmus maisto trūkumas“ (angl. acute food insecurity) vartoja tada, kai prasta mityba sukelia tiesioginį pavojų gyvybei ar galimybei išgyventi.

Šis skaičius nuolat augo nuo 2016 m., kai paskelbta pirmoji FAO, Pasaulio maisto programos ir Europos Sąjungos ataskaita. 2021 m. badaujančiųjų augimą „lėmė pavojingas trigubas konfliktų, ekstremalių oro sąlygų ir ekonominių sukrėtimų derinys“, paveikęs 53 šalių gyventojus, skelbia FAO.

Nors šioje ataskaitoje neatsižvelgiama į karą Ukrainoje, FAO teigimu, karas „daro labiausiai niokojamą poveikį maisto krizę išgyvenančioms šalims, taip pat toms, kurios atsidūrė ties bado slenksčiu“.

Rusija ir Ukraina – pagrindinės svarbių žemės ūkio produktų (nuo kviečių ir saulėgrąžų aliejaus iki trąšų) eksportuotojos. FAO anksčiau skelbė, kad dėl konflikto pasaulinės maisto kainos kovą pasiekė aukščiausią lygį.

Agentūra pabrėžė, kad kelios didelę maisto krizę išgyvenančios šalys pernai beveik visas kviečių atsargas importavo iš Rusijos ir Ukrainos. Tarp tokių šalių yra Somalis, Kongo Demokratinė Respublika ir Madagaskaras. Organizacija taip pat perspėjo, kad „tolesnės perspektyvos prastos“.

Pagrindinė bado priežastis pernai 24 šalyse buvo vykstantys konfliktai arba padėties nesaugumas. Tai palietė 139 mln. žmonių. Ekonominiai sukrėtimai,  kuriuos dar padidino COVID-19 pandemijos poveikis, turėjo įtakos 30,2 mln. gyventojų 21 šalyje.

Ekstremalios oro sąlygos buvo pagrindinis ūmų maisto trūkumą sukėlęs veiksnys aštuoniose Afrikos šalyse, kur maisto stigo 23,5 mln. žmonių.