Kėdainiai. Šis sezonas grūdų augintojams buvo išskirtinis tiek dėl ekstremalių orų sąlygų, tiek dėl gerokai išaugusių išlaidų, kurias nebūtinai padengs rekordinės grūdų supirkimo kainos, portalui manoūkis.lt teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių r. ūkininkas Aušrys MACIJAUSKAS.

Šis sezoną orai labai permainingi: itin lietinga pirmoji vasaros pusė, sausas rugpjūtis. Kaip grūdų augintojams sekasi nuimti derlių?

Gerai, kad po liepos liūčių, bent jau nuimant derlius prasidėjo sausas ir saulėtas oras. Daugelis ūkių žieminių augalų pasėlius nukūlė palyginti sėkmingai.

Mokslininkų prognozių duomenimis, šių metų pasėlių vidutinis derlingumas bus panašus į pernykštį. O kaip situaciją vertina patys ūkininkai?

Mes irgi sakėme, kad grūdų derlingumas bus vidutinis – nei labai geras, nei labai blogas. Žieminių rapsų derlius šiemet prastesnis negu įprastai. Žieminių kviečių derlius pagal kiekį bus panašus į daugiametį vidurkį, bet pagal grūdų kokybę – prastesnis (grūdai turi mažiau baltymų).

Kas lėmė blogesnę grūdų kokybę?

Kelios priežastys. Viena vertus, ilgai (ir žiemą, ir pavasarį, pirmoje vasaros pusėje) dirvose buvo didžiulius drėgmės perteklius. Nuolatinis lietus trikdė augalų vystymąsi ir pasėlių priežiūros darbus.

Kita vertus, kaip jau ūkininkai sakė sezono pradžioje, dėl išaugusių trąšų kainų jų naudojo kur kas mažiau, ypač azoto trąšų, kuriomis papildomai tręšiami javai. Ūkininkai jomis tręšė mažiau negu reikėtų. Jau nekalbant apie tai, kad mažiau nei buvo įpratę naudoti.

Dėl paminėtų priežasčių šiųmečių kviečių grūdų kokybė prastesnė nei paprastai būna Lietuvoje.

Šiemet išaugo ne tik trąšų, bet ir grūdų supirkimo kainos. Kaip šiuos pokyčius vertina augintojai? Ar pabrangę grūdai kompensuoja patirtas išlaidas?

Aišku, palyginti su ankstesnių metų grūdų kainomis, dabartinės atrodo didelės, bet nepadidėjo tiek, kad padengtų visas išlaidas. Visi ūkininkavimo kaštai irgi pabrango. Įvertinus išaugusias žaliavų ir žemės ūkio technikos kainas, padidėjusius atlyginimus, išbrangusias trąšas, tai augančios grūdų supirkimo kainos ūkininkų pelno nepadidino.

Net jeigu žemdirbiai būtų naudoję reikiamas trąšų normas (tiek, kiek reikia pagal gerą agrarinę praktiką), vis tiek pakilusios grūdų supirkimo kainos nepadengtų patirtų išlaidų.

Todėl tiek jau pernai rudenį, tiek šiemet sėdami žiemkenčius ūkininkai naudos mažiau trąšų, tikėdamiesi, kad galbūt ateityje atpigs ir jų bus galima dirvoms vėl duoti tiek, kiek reikia. Kalio ir fosforo trąšų kiekius trumpuoju laikotarpiu galima kažkiek sumažinti, jos neturėtų daryti laibai didelės įtakos derlingumui, bet, be abejo, tą pusiausvyrą reikės atkurti.

Ūkininkai ieško alternatyvų mineralinėms trąšoms – organinių trąšų. Deja, Lietuvoje dėl gerokai sumažėjusio gyvulių skaičiaus mėšlo irgi yra menkai: nepasigaminame tiek mėšlo, kiek mūsų laukams reikėtų. Turime tik penktadalį poreikio, o tai – labai mažai.

Esame priversti taupyti: tiek trąšas, tiek degalus – tas sąnaudas, kurias galime kontroliuoti. Taigi, visa tai įvertinus galima prognozuoti, kad ir kitų metų derlius nebus stebuklingas.

Kokią grūdų pardavimo strategiją šį sezoną renkasi ūkininkai? Ar įprastą, kaip ankstesniais metais, ar didesnės supirkimo kainos skatina juos daugiau grūdų parduoti iš karto?

Manau, daugelis ūkininkų laikosi konservatyvios pardavimų strategijos, kuomet dalį grūdų parduoda iš anksto, kad turėtų pinigų tolesnei veiklai, dalį grūdų parduos rudenį. O tie, kas turi sandėlius, manau, kaip visuomet dalį grūdų pasiliks ateičiai.

Didelė Europos dalis kenčia dėl sausros, ypač vasarinių augalų derlius prognozuojamas prastas. Kukurūzų, kitų vasarinių javų derlius gali būti mažas. Tikėtina, kad tai padės išsilaikyti aukštoms grūdų kainoms rinkoje.

Vis dėl to, vertinant ilgalaikiu požiūriu, drastiški grūdų kainų šuoliai ūkininkams nelabai patinka.