Vilnius. Seimo narė Aušra Maldeikienė mano, kad Žemės ūkio ministerijos aktyviai proteguojama pieno sektoriaus pertvarkos iki 2030 metų strategija toliau priešina smulkius ir stambius ūkius, mažiesiems permesdama jiems sunkiai pakeliamą naštą, už kurią mainais jie gauna neproporcingai menką atlygį.

Pasak jos, ypač skaidriai ši tendencija matoma svarstomame Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 str. pakeitimo projekte, kuriame apibrėžiamos rizikos valdymo priemonės žemės ūkyje.

Pagal Žemės ūkio ministerijos siūlomus pakeitimus, visi ūkininkai į fondą mokėtų vienodą įmoką nuo pieno litro. Akivaizdu, kad kuriant rizikos valdymo fondą smulkiems ūkiams užmetama nepakeliama našta, o išmokos bus prieinamos iš esmės tik stambiems gamintojams.

Tarkime, smulkus ar šeimos  ūkis, gaudamas tik po 17–19 ct už parduotą litrą pieno, į fondą mokėtų po 3 ct už litrą pieno, kaip ir didelis ūkis, kuris už parduotą litrą pieno gauna 32–35 ct. Žinoma, kad pirmieji tokiu atveju dirbtų žemiau sąnaudų ribos, o antrieji ir toliau mėgautųsi pelnais.

Kita vertus, esant pieno supirkimo kainos nuosmukiui paprastai beveik visas kompensacijas pasiima stambieji. Tokia logika įtvirtinama ir svarstomose pataisose, kuriose numatomas reikalavimas, kad norint gauti išmoką reikia pateikti bene penkerių metų sąnaudų patvirtinimą. Tokia nuostata mažam pieno ūkininkui yra beveik nepakeliama našta.  

Spaudos konferencijoje dalyvavę Šilutės ir Prienų smulkieji ūkininkai labai neigiamai vertina Žemės ūkio ministerijos siūlomas Rizikos fondo nuostatas.

Kalbėdamas Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos vardu ūkininkas Vytautas Buivydas tvirtino, kad pagal siūlomus rizikos valdymo fondo nuostatus įmoka į fondą skaičiuojama nuo parduoto pieno ir privaloma visiems gamintojams, tuo metu per 20  tūkst. smulkių pieno gamintojų realiai neturės galimybių pasinaudoti parama.

Ūkininkai taip pat nesutinka, kad jų mokamos įmokos taptų pajamų šaltinių dar didesniam žemės ūkio biurokratų ratui. 

MŪ inf.