Vilnius. Kol Europos Sąjungai pernelyg neskaudėjo galvos dėl saugumo ir apsirūpinimo maistu, pinigus buvo galima taškyti daug kam, sako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas. 

Vis dėlto dabar BŽŪP numatytos lėšos mažėja, tad kai kurie dalykai peržiūrimi ar naikinami. Tarp jų – ir aktyvaus ūkininko sąvoka. Pasak E. Pranausko, BŽŪP po 2027 m. teisės aktų projektuose aktyvaus ūkininko apibrėžimo nebelieka.

Anot jo, vadinamųjų sofos ūkininkų rėmimo problemą žemdirbiai-gamybininkai kelia jau seniai, o tai, kaip šiuo metu interpretuojama ūkininko sąvoka, yra puiki oksimorono iliustracija.

„Pasvarstykime, kas būdinga duonos kepėjui? Jis kepa duona. O batsiuviui? Jis siuva arba taiso batus. Ar galima laikyti duonos kepėju žmogų, kuris duonos nekepa, o tik retkarčiais pasirodo kepykloje, kad apsišluotų? Arba kitą batsiuviu, nors batų pas jį ieškotume su žiburiu. Bet kuris gatvėje sutiktas žmogus ar net vaikas atsakytų, jog tai – nesąmonė!

O štai ūkininku pagal dabartinę BŽŪP teisės aktų interpretaciją gali būti žmogus, nieko nesėjantis ir nepjaunantis, nesukantis galvos dėl užmirkusių, išgulusių pasėlių ar pasiligojusios karvės. Jam pakanka kartą per metus pasirūpinti, kad priklausančiuose plotuose būtų nupjauta žolė. Štai toks asmuo irgi laikomas ūkininku ir jam atsilyginama BŽŪP išmokomis. Tokio pat dydžio, kaip ir žemdirbiui, kuris gamina žemės ūkio produkciją ir valgydina vartotojus!“ – tikina LŽŪBA vadovas.

Jo nuomone, siekiant šiek tiek amortizuoti šią situaciją, Reglamente 1307/2013 ir buvo įvestas aktyvaus ūkininko apibrėžimas, tačiau gyvenimas parodė, kad sofos ūkininkų problemos tai nepadėjo išspręsti ar net atvirkščiai. 

Kodėl šios savokos korekcijomis susirūpinta dabar? Pasak E. Pranausko, akivaizdu, kad pinigų būsimam ES biudžetui trūksta, drastiškai mažėja BŽŪP skirtos lėšos, tad teks verstis su tuo, kas yra.

„Kol ES pernelyg neskaudėjo galvos dėl saugumo, aprūpinimo maistu ir kitų egzistencinių dalykų, pinigus buvo galima taškyti kad ir trečiam broliui „ūkininkui“, ant pečiaus bambą trinančiam lašiniais.

Nors, prisiminus sapną apie septynias riebias ir septynias liesas karves, užuot parama lepinus sofininkus, skandinus jas pelkėse ir buveinėse, būtų buvę gerokai išmintingiau lėšas koncentruoti ir nukreipti į gamybos augimą, realios pridėtinės vertės didinimą. Tą nuolat kartojo žemdirbiai“, – teigia LŽŪBA prezidentas.

Vis dėlto jis pastebi, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje sofos ūkininkų klausimą būtų galima pradėti spręsti nors ir kitąmet, nelaukiant naujojo BŽŪP laikotarpio ir pasikeisiančių ar išbraukiamų apibrėžimų. Tam tereikėtų sugriežtinti žemės ūkio veiklos apibrėžimą.

„Reglamento 2021/2115 4 (2) str. leidžia valstybėms narėms nustatyti, kad žemės ūkio veikla būtų laikoma SESV I priede išvardintų produktų gamyba kartu su geros būklės žemės ūkio naudmenų palaikymu. Bet ne vien tik geros būklės palaikymas“, – primena E. Pranauskas, pridurdamas, kad sunku prognozuoti, ar Žemės ūkio ministerija imsis kardinalių pakeitimų.

Anot jo, užmirštas anksčiau duotas pažadas, kad skirstant paramą bus atsižvelgti į užimtumą, sumokėtus mokesčius ir kitokį indėlį į valstybės gerovės kūrimą.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sofos ūkininkai – toli gražu ne vienintelė naujajame BŽŪP laikotarpyje laukianti problema ar iššūkis.

„Ne mažiau aktuali tema bus ir tai, kaip išlaikyti šalies žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą, kaip būsimuoju laikotarpiu išsaugoti ir stiprinti prekinius ūkius. Čia tikrai reikės stiprios valios ir lyderystės, pasiaukojamų derybinių pastangų, drąsos ir išradingumo“, – neabejoja E. Pranauskas.