B. Ropė: žemės ūkis 2021-2027 m. – pirmieji laimės daugiausia
2020-12-22

„Pandemija aiškiai parodė, kad žemės ūkio stabilumas turi būti vienas iš esminių politikos prioritetų. Sutrikus maisto gamybai ir tiekimui, gali nebebūti ką valgyti. O čia jau jokia vakcina nepadės. Tuomet labai greitai visi suprastume, kam reikalinga ES parama žemdirbiams ir kodėl jų likimas turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų. Vis dėlto, nuoširdžiai tikiuosi, kad neprireiks patirti gyvenimo pusbadžiu, jog suprastume žemdirbio vaidmens svarbą mūsų visuomenėje“, - sako Europos Parlamento narys Bronis ROPĖ.

Žemdirbiai jau kurį laiką girdi, kad siekiant sustiprinti ir modernizuoti Europos ūkius, 2021-2027 metais žadama nemenka parama. Būgštaujama, ar tikrai ši parama pasieks tuos, kurie dirba žemę, ar nusės konsultantų, programų rengėjų, skaitmeninių inovacijų centrų sąskaitose.

Jau pradeda aiškėti, kad daugiausia laimės tie ūkiai, kurie jau dabar pradės planuoti ir rengtis teikti paraiškas. Kas lauks ilgiau, tikėtina, neteks galimybės dar labiau sustiprinti savo ūkių ir paruošti jų ateities iššūkiams. Tiesa tiesioginės išmokos didės, tačiau sumažėjusi parama Kaimo plėtrai palies visus.

Linas agro mob 21 06 04

Nepraleiskite progos – didžiausia parama 2021-2022 m.

Būtent 2021-2022 metais Lietuvos ūkininkai galės pasinaudoti didžiausia europine parama. Lietuvą pasieks papildomai beveik 140 milijonų eurų iš Atsigavimo fondo. Šių lėšų paskirtis – sustiprinti ir modernizuoti Lietuvos ūkius, kad jie taptų atsparesniais ateities iššūkiams. 2021 m. Lietuvai bus skirta daugiau nei 41 milijonas, o 2022 m. - daugiau nei 98 milijonai eurų.

Džiaugiuosi, jog mums pavyko pasiekti, kad ši parama nebūtų atidėliojama, kad ja žemdirbiai galėtų naudotis kuo greičiau, nes šių pinigų reikia jau dabar, o ne po kelių metų. Kitoms sritims Atsigavimo fondo pinigai bus skiriami tik nuo 2023 metų.

Atsigavimo fondo lėšos galės būti naudojamos toms priemonėms, kurias pasirinks pati Lietuva, tačiau čia bus labai aiškių apribojimų. Tad labai svarbu, kad kuo greičiau padarytume „namų darbus“ savo šalyje, kad nacionalinės valdžios institucijos sprendimus priimtų dalyvaujant žemdirbių bendruomenei, kad priemonės būtų praktiškos, atitiktų ūkininkų tikruosius poreikius, o ne sostinės stiklinių dangoraižių konsultantų įsivaizdavimus apie žemės ūkį.

Apie 52 milijonus eurų bus galima išleisti priemonėms, kurios susijusios su klimato kaita bei aplinkosauga, įskaitant ekologinį ūkininkavimą, dirvožemio išsaugojimo, vandens naudojimo taupymo, pesticidų poveikio mažinimo veiklomis. Taip pat 5 proc. nuo šios sumos galės būti naudojami LEADER projektams.

Ne mažiau nei 55 proc. nuo visos sumos (apie 77 milijonus eurų) bus galima naudoti ūkių modernizavimui, trumpųjų maisto grandinių kūrimui ir stiprinimui, atsinaujinančios energetikos plėtrai ūkiuose, gamybos mašinų ir įrangos skaitmeninimui ir modernizavimui.

Svarbu ir tai, kad ši parama bus baigtinė. Ji turi būti panaudota 2021-2022 metais, todėl labai raginu ūkininkus nepraleisti progos ir jau kitais metais atidžiai sekti kvietimus paramai gauti. Susigriebus vėliau – šios paramos nebeliks, ir nuo 2023 metų bus galima tikėtis tik sumažėjusios Kaimo plėtros programos paramos.

Didės tiesioginės išmokos, mažės lėšų kaimo plėtrai

Kartu su žemdirbių organizacijomis mums pavyko pasiekti, kad nuo 2021 metų palaipsniui didėtų Lietuvos gaunamos tiesioginės išmokos. 2027 metais jos bus apie 20 proc. didesnės, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, tiesa, su sąlyga, jei dirbamos žemės plotų Lietuvoje nedaugės. Mat jiems plečiantis, daugėja ir bendras dirbamos žemės hektarų kiekis. Jam didėjant, tektų turimus pinigus padalinti iš tuo metu deklaruotų hektarų.

Deja, mažės Kaimo plėtrai skirtas finansavimas. Jis trauksis apie 12 proc., todėl tikėtis didesnės paramos įvairioms veikloms negalime. Tad grįžtu prie minties, kad tie, kurie pasinaudos Atsigavimo fondo parama, laimės daugiausia. Žinoma, paraiškas tuo pačiu metu teikti ir Atsigavimo fondo pinigams, ir Kaimo plėtros programoms niekas neuždraus, todėl ir galimybių gauti paramą skirtingoms veikloms bus daugiau būtent 2021 ir 2022 metais.

Pažvelgus į mūsų kartu su žemdirbiais nueitą kelią, galime pasidžiaugti, kad didelės bendros pastangos, kartu organizuotas darbas davė rezultatą – bendra parama žemės ūkiui didės. Sudėjus visas lėšas, tiek tiesioginėms išmokoms, tiek regioninei plėtrai, tiek iš Atsigavimo fondo – parama augs beveik 19 proc. Tai puikus pasiekimas tuomet, kai kitoms šalims parama žemės ūkiui mažėja dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Tegul Naujieji metai atneša ir naujų jėgų bendriems darbams

Kviečiu čia nesustoti, kviečiu toliau petys petin dirbti kartu, kad žemę dirbantis žmogus galėtų ne tik vos išsilaikyti, bet ir oriai pragyventi. Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams vis dar yra diskriminacinės, vis dar nėra išpildytas Lietuvai duotas Europos Tarybos įsipareigojimas suvienodinti išmokas visiems žemdirbiams iki ES vidurkio. Tad nepasitenkinkim truputį geresne situacija, toliau kartu reikalaukim vykdyti Lietuvai duotus pažadus.

Šias žiemos šventes sutikime susikaupę, nurimę, apmąstykim nuveiktus darbus, įvertinkime pasiekimus, kuriais tikrai galime pasididžiuoti. Linkiu per šventinį laikotarpį gerai pailsėti, kad atgautume prarastas jėgas. Linkiu, kad Šv. Kalėdų dvasia kiekvieną iš mūsų užpildytų jėgomis ir entuziazmu naujiems mūsų bendriems siekiams Lietuvos labui.

Užsakymas Nr. 10347

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų/ELA politinės grupės sąskaitos

Užsakymo Nr. 10346

Skaitykite daugiau: https://www.manoukis.lt/naujienos/verslo-informacija/skystosios-trasos-gausesniam-derliui-pasiekti
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai