Ar visada žalioji energija žalia
2013-01-18

Skatinimas plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius remiasi kilniais tikslais - mažinti aplinkos taršą ir anglies dvideginio emisiją, išsaugoti planetą ateities kartoms. Nepaisant gausybės kongresų, konferencijų, mokslo autoritetų straipsnių, grandiozinių planų, rezultatai ir pasiekimai šioje srityje nedžiugina. Liaudiškai tariant, visas garas tenka švilpukui.

Vietoj to kad ribotų aplinkos taršą visose pasaulio šalyse, ES pagrindinį dėmesį, lėšas ir teisinius mechanizmus skiriama tik ribotai savo šalių narių teritorijai. Tai būtų pateisinama, jei tokie patys griežti reikalavimai galiotų visose be išimties valstybėse. Tik tada pasiektume globalinį efektą. Dabar susidaro įspūdis, jog ir mokslo vyrai, ir tarptautinės organizacijos pamiršta, kad visų valstybių aplinka yra tarsi susisiekiantys indai ir nėra galimybių atsitverti aklinomis sienomis. Šiltnamio dujų ir kietųjų dalelių tarša Kinijoje ar Indijoje pasieks Europos šalis greičiau nei mes galvojame. O ES toliau griežtina reikalavimus, prisiima papildomus ir brangiai kainuojančius įsipareigojimus aplinkosaugos srityje, kai didžiausi aplinkos teršėjai visiškai nesuinteresuoti ratifikuoti globalinius susitarimus ir neatrodo, kad būtų susimąstoma apie jų pasekmes ekonomikai.

Laikas pradėti tirti, kiek aplinkos taršos mažinimas ribotoje teritorijoje padidina aplinkos taršą už kelių tūkstančių kilometrų ir ar bendras emisijų kiekis pasauliniu mastu į mūsų planetos atmosferą neišauga keliolika ar keliasdešimt kartų. Deja, apie ketinimus atlikti tokius tyrimus ir jų rezultatų pateikimą sprendimus priimančioms ES institucijoms neteko girdėti. Taip, jie sudėtingi, reikalaujantys didelių finansinių išteklių. O jų neturėdami, valdantieji priima atitrūkusius nuo tikrovės ir sunkiai pagrindžiamus ekonomiškai sprendimus, pavyzdžiui, iki 2050 metų (neatsižvelgiant į ekonominį tikslingumą) sumažinti emisijų lygį 80 procentų ir užtikrinti ateinančioms kartoms normalią egzistenciją.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Tačiau spaudoje ir mokslininkų diskusijose pasigirsta visai kitokios nuomonės ir prognozės. Jau prieš keletą metų prabilta apie išsklaidytą ir perkeltą taršą. Griežtindami aplinkosaugos reikalavimus, verčiame pramonininkus perkelti gamybą į šalis, kur šie apribojimai minimalūs ir nedidina produkcijos sąnaudų.

Gamybos perkėlimas nėra naujas reiškinys. Globalizacijos eroje net tokios kompanijos kaip „Nokia", „Ikea", „Bosh" perkelia savo įmones ten, kur pigiausia darbo jėga, mažiausi mokesčiai. Iš pradžių tai buvo naujos ES narės, vėliau - Artimieji Rytai, Azija, dabar - Tolimieji Rytai. Ir čia nepadės nei europinis patriotizmas, nes pelno galia labai didelė.

Blogiausia, kad naujoje vietoje lyginamoji tarša produkcijos vienetui kur kas didesnė nei ES dėl naudojamų senesnių ir netausojančių aplinkos technologijų. Prie to prisideda aplinkos tarša dėl žaliavų, komponentų ir produkcijos vežiojimo. Jau keliolika metų gamintojai savo sandėlius perkėlė ant ratų. Dabar padidėjus atstumams sandėliais tampa laivai ir lėktuvai. O jeigu vežame, tai neišvengiamai teršiame aplinką.

Europos aplinkosaugos agentūra praėjusiais metais atkreipė dėmesį į šią problema, konstatuodama, kad emisijų kiekis dėl prekių gamybos eksportui į ES iš trečiųjų šalių sudarė apie 50 proc. ES aplinkos taršos apimčių. Panašius rezultatus pateikė Didžiosios Britanijos parlamento Energetikos ir klimato kaitos komisija: pramonės tarša dėl perkeltos gamybos sumažėjo 27 proc., o aplinkos tarša, susijusi su vartojimu, padidėjo 20 proc. Suminis taršos emisijų kiekis ne sumažėjo, o padidėjo.

Kalbant apie šiltnamio dujų emisijų didėjimą pamirštama, kad patekusio į žemės atmosferą metano poveikis kelis kartus didesnis nei anglies dvideginio. O emisijų šaltiniai labai įvairūs - naftos gavyba ir perdirbimas, gamtinių dujų verslovės, chemijos pramonė, biodujų gamyba, gyvulininkystės kompleksai, sąvartynai. Matyt ne už kalnų laikas, kai bus dar griežčiau imtasi ir minėtose srityse dirbančių įmonių.

Prie nepavykusių ES sprendimų specialistai priskiria ir atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių įmonių subsidijavimą. Apie kokį saulės ir vėjo elektrinių gaminamos energijos ekonomiškumą galima kalbėti, kai jų tiekiamos energija superkama didesnėmis nei rinkos kainomis? Už tai sumoka galutinis vartotojas, tarife numatyta specialia eilutė visuomenės poreikiams tenkinti. Kuo daugiau gaminame žalios energijos, tuo didesnis tarifas galutiniam vartotojui. Jau dabar Vokietijoje ir Danijoje elektros energijos kainos didžiausios Europoje. Ypač aštrios diskusijos kyla Vokietijoje, kurioje numatyta iki 2050 metų 80 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Kad garantuotų žaliosios energijos gamybos ekonomiškumą, Vokietija 2013 biudžete numatė 26 milijardus eurų (6 mlrd. daugiau nei buvo planuota). Kiekvienam namų ūkiui tai bus papildomos 185 eurų išlaidos per metus už elektros energiją. Ir tie dideli pinigai nuplaukia energetikos ir pramonės gigantams. Vien saulės energetikos skatinimui Vokietijoje iki šiol išleista 110 milijardų eurų.

Labiausiai „kliūva" mažiesiems ES ūkio subjektams, nes didžiosios įmonės gauna lengvatinius tarifus. Vokietijoje galima bandyti teisinti tokias išlaidas naujų darbo vietų kūrimu pramonėje, bet Lietuvoje negaminama nei vėjo, nei saulės elektrinės, o daugiausiai naudos turi tiekiantys importuojamus įrengimus ir statantys objektus.

Keistų pavyzdžių, susijusių su energetiniais objektais, galima sutikti vos ne kiekviename žingsnyje. Lietuvos elektrinė dalį nepanaudotos šilumos energijos parduoda Vieviui ir Elektrėnams šildyti, bet kur kas daugiau ,,nuleidžiama" į ežerą ir nepanaudojama (tegul ir už simbolinę kainą) Kyviškių šiltnamiuose, o prie Elektrėnų planuojama statyti biomasę naudojančią katilinę.

Ne mažiau problemų žaliosios energijos gamyba sukūrė ir žemės ūkyje. Augant žaliavos poreikiui, vis daugiau įsigali monokultūrinė gamyba - kukurūzai biodujų gamybai, rapsai - biodyzelinui, kvietrugiai - metanoliui. Tokia pasėlių struktūra pradeda riboti gyvūnijos įvairovę, didina maisto produktų ir degalų kainas (ypač nederlingais metais). Jau nekalbant apie realiai padidėjusias anglies dvideginio emisijas į aplinką.

Minėtos problemos jau privertė vienoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo lyderių - Vokietijoje - skubiai imtis mokslinių tyrimų. Metas tyrimų šioje srityje imtis Lietuvos mokslininkams ir paruošti pagrįstus pasiūlymus. Spręstinų klausimų labai daug. Neradus optimalaus jų sprendimo, žalioji energija liks žalia tik popieriuje.

Rimvydas AMBRULEVIČIUS

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai