Ar smulkių miško valdų savininkai parduos savo nuosavybę užsieniečiams?
2013-11-27

Kaunas. Miško paskirties žemė brangsta ir nedidelių valdų savininkai vis dažniau ryžtasi ją parduoti. Smulkieji miškų savininkai tikisi, kad kitąmet, įstatymui leidus žemę įsigyti užsieniečiams, pastarieji pradės supirkinėti miškų plotus, rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Buvusio miškų ūkio ministro ir aplinkos viceministro prof. Alberto Vasiliausko nuomone, galimybė užsieniečiams įsigyti miško paskirties žemes paskatins spekuliacijas ir mažesnieji liks nuskriausti. „Esu senų pažiūrų žmogus ir, manau, kad tiek žemės, tiek miško Lietuvoje nereikėtų pardavinėti, bet yra Europos Sąjungos taisyklės ir niekas jau nieko nepakeis. Apgailestauju, bet miško pardavimo užsieniečiams procesas ir dabar vyksta, prisidengiant mūsų piliečių pavardėmis ar akcinėmis bendrovėmis. Bet kuriuo atveju laimės apsukresni, o mažiau žinių turintys žmonės nukentės, bet tokie jau rinkos dėsniai“, – sako A. Vasiliauskas.

Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos narys ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės konsultantas Romualdas Cicėnas neabejoja, kad įsitikinimas, jog įstatymui leidus užsieniečiai ims pirkti privačias valdas yra klaidingas, nes jie visų pirma norės įsigyti ne kelis hektarus miško, o jo plotą ar valdą, kurios minimalus dydis galėtų būti apie 20 ha. „Jokių šansų, kad užsieniečiai pirks mažus miško sklypus ir dar mokės už tai didelę kainą. Juos domina tik dideli plotai, o pagal dabartines tendencijas jie ir moka gerokai mažiau negu vietiniai. Didžiausią kainą duoda kaimynas ar rajono verslininkai“, – pastebi R. Cicėnas, pabrėždamas, kad užsieniečiams svarbiau ne miško vertė, o absoliuti kaina, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 4 000 Lt/ha.

Jis sutinka, kad leidus užsieniečiams pirkti miško žemę, būtų suaktyvinta rinka, nes greičiausiai vietiniai pradės aktyviau pirkti mažus sklypelius, juos konsoliduoti ir formuoti didesnes valdas. Bėda tik ta, kad didesnėms valdoms Lietuvoje pirkėjų beveik nėra.

„Jokių šansų, kad užsieniečiai pirks mažus miško sklypus ir dar mokės už tai didelę kainą. Juos domina tik dideli plotai, o pagal dabartines tendencijas jie ir moka gerokai mažiau negu vietiniai“, – teigia Romualdas Cicėnas

Kada smulkių miško valdų savininkai parduos savo nuosavybę – tik laiko klausimas. „Keli hektarai miško, jei jame negyveni, tampa beverčiai. Važiuoti į jį neturi kada, ką daryti nežinai, pajamos gaunamos kas 10 metų ir tai gana mažos. Tad daugumai turėti mažas miško valdas tiesiog neapsimokės. Žinoma, vienas kitas liks, bet daugiausia tik tie, kurie miške patys gyvens, turizmo verslą vystys ar panašiai. Jei bobutė gyva ir ji ten užaugusi, nuo pardavimo ją sentimentai laiko, tačiau anūkams sentimentų nebus“, – neabejoja miškininkystės konsultantas. Jo įsitikinimu, reikėtų tik tendencijas formuoti šiek tiek kita linkme – pirmenybę įsigyjant mišką suteikti vietiniams, ypač jaunimui. „Gal reikėtų suteikti kokias mokesčių lengvatas miškininkystę baigusiam jaunimui miškui įsigyti, kad galėtų jie iš to miško pragyventi, verslą turėtų ir neitų į Darbo biržą“, – svarsto R. Cicėnas.

Privatūs miškai Lietuvoje užima daugiau kaip 818 tūkst. ha, juos valdo apie 250 tūkst. savininkų, valstybės registre užregistruota 279 670 miško valdų. Vidutinis privačios valdos dydis siekia 2,93 hektaro.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai