Apklausa: dirvožemio apsaugai reikia atskiro įstatymo
2021-09-14

Vilnius. Du trečdaliai visuomenės pritaria, jog Lietuvos dirvožemis turi būti geriau saugomas, todėl žemės ūkio parama turėtų būti skiriama labiau dirvožemį tausojančiam ūkininkavimui, tokie duomenys gauti Aplinkosaugos koalicijai atlikus gyventojų apklausą.

Daugiau nei pusė apklausos dalyvių pritaria, kad dirvožemio apsaugą ir naudojimąsi reikia įtvirtinti atskiru Dirvožemio įstatymu.

Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas dr. Jonas Volungevičius teigia, kad Lietuvoje galioja Žemės gelmių, Vandenų, Saugomų teritorijų, Miškų, Oro apsaugos įstatymai, reglamentuojantys apsaugą ir naudojimąsi jais, tačiau Dirvožemio įstatymo vis dar nėra.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Lietuvoje stebime dirvožemio būklės prastėjimą – vyksta erozija, mažėja santykinis dirvožemio organinės anglies kiekis. Ūkininkavimas, dažnai neatsižvelgiant į esamas gamtines sąlygas, žemėnaudos pokyčiai, pasireiškiantys natūralių pievų ir ganyklų plotų mažėjimu ir intensyvėjančiomis ūkininkavimo praktikomis, yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys dirvožemio būklės prastėjimą. Turime nedelsiant imtis veiksmų, norint išsaugoti mums visiems svarbų resursą – dirvožemį, – sako J. Volungevičius.

Aplinkosaugos koalicijos (asociacija Aplinkosaugos koalicija – skėtinė organizacija, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas, veikiančias aplinkosaugos srityje) ekspertų nuomone, viena priemonių, galinti sustabdyti dirvožemio degradavimą – kuo spartesnis perėjimas prie tausaus ūkininkavimo.

Gyventojai taip pat palaiko siūlymą, susieti išmokas ūkininkams su tvariu dirvožemio naudojimu. Du iš trijų apklaustųjų pritaria, kad tausojančiam ūkininkavimui turėtų būti skiriama didesnė valstybinės paramos dalis. Su pastaruoju teiginiu sutinka net 70 proc. kaimo vietovių gyventojų.

Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė teigia, kad žalinga žemės ūkio subsidijų sistema, efektyvios ūkininkų švietimo sistemos trūkumas, paini deklaravimo sistema ir kontrolės trūkumas taip pat nepadeda užtikrinti efektyvios dirvožemio apsaugos. 

„Lietuvoje nėra nuoseklios dirvožemio būklės stebėsenos, taip pat nėra kokybiškos mineralinių trąšų apskaitos ir jokių jų naudojimo apribojimų, nors jos turi didelį poveikį dirvožemiui. Nėra ir dokumento, aiškiai įpareigojančio dirvožemio naudotojus užtikrinti gerą šio ištekliaus būklę. Jeigu  būtų atskiras Dirvožemio apsaugos įstatymas, galėtų būti užtikrinti stebėsenos mechanizmai, atsakomybės, įpareigojančios tausiai naudoti dirvožemį“, – sako K. Gurjazkaitė.

VšĮ Žiedinė ekonomika“ ekspertas Domantas Tracevičius pastebi, kad didėjantis mineralinių trąšų naudojimas ūkinėje veikloje yra viena iš prastėjančios dirvožemio būklės priežasčių ir tuo pačiu padarinių, nes šių trąšų naudojimas nėra tinkamai reguliuojamas.

Aplinkosaugos koalicija kartu su VšĮ Žiedinė ekonomika“ ir Lietuvos dirvožemininkų draugija planuoja kreiptis į atsakingas institucijas, kad toks įstatymas atsirastų.

Šių metų gegužės mėnesį vykdytos apklausos metu, buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į dirvožemio apsaugą. Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko „Vilmorus“, apklausti 1004 respondentai. Detalūs apklausos rezultatai.

Pagal Aplinkosaugos koalicijos inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai