Nykstančių ūkinių gyvūnų saugojimas - vis dar neišspręsta problema
2014-05-30

Baisogala. Problema, kaip išsaugoti nykstančias ūkinių gyvūnų veisles, vis dar aktuali. Gali būti, kad ateityje ji bus dar aktualesnė, nes ūkininkams svarbiau gauti daugiau produkcijos nei rūpintis tautiniu paveldu. Tuo tikslu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute (LGI) surengta tarptautinė konferencija „Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai ir jų savybių įvairovė" bei tradicinė nykstančių ūkinių gyvūnų veislių paroda.

Į konferenciją atvyko mokslininkai iš Graikijos, Vokietijos, Slovėnijos, Lenkijos, Slovakijos, Latvijos, Estijos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Profesorius iš Graikijos Andreasas Georgudis - vienas garsiausių mokslininkų, dalyvavusių konferencijoje

Pranešimus skaitė labai ryškios asmenybės - tai Aristotelio (Graikija) universiteto profesorius Andreasas Georgudis (Andreas Georgoudis), Vokietijos Gyvūnų veisimo instituto, federalinio žemės ūkio tyrimų, selekcijos ir genetinių išteklių centro profesorius Eildertas Griunvaldas (Eildert Groeneveld). Tai garsūs mokslininkai, kurie yra savo šalių nacionaliniai koordinatoriai, taip pat formuoja genetinių išteklių saugojimo europinę politiką.

Eildertas Griunvaldas (kairėje) yra padėjęs Lietuvai tvarkyti duomenų bazes

„Genetinių išteklių išsaugojimas - tai šalies įsipareigojimas saugoti veisles ateities kartoms. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad, nepaisant visų pastangų, dalis mūsų protėvių išvestų rūšių ir veislių jau prarastos. Tos, kuriomis dabar labai rūpinamasi, gyvuoja, bet visi klausimai nėra išspręsti. Todėl ir reikia koordinuoti darbus visoje Europoje, perimti patirtį, žinoti, su kuo susiduria kitos šalys, kad būtų išvengta klaidų saugant nykstančias rūšis. Jau daug praradome, bet kas išliko iki šių dienų, mūsų pareiga išsaugoti", - apie konferencijos svarbą kalbėjo LGI direktorė Violeta Juškienė.

Pasak jos, kiekviena tauta rūpinasi savo papročiais, tradicijomis, puoselėja savo kalbą, saugo kultūrinį ir gyvąjį paveldą. Tačiau kasdien išnyksta nemažai augalų bei gyvūnų rūšių ir be žmogaus rūpesčio galime prarasti dar daugiau. Neveltui 1992 m. Rio de Žaneire pasirašyta Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės išsaugojimo konvencija, kad būtų išsaugota bent tai, kas yra išlikę šiandien, ir būtų perduota ateities kartoms. Lietuva į šį darbą įsijungė ir įsipareigojo išsaugoti nykstančias veisles 1993 m., šią atsakingą ir labai svarbią misiją vykdo LGI mokslininkai.

LGI direktorė Violeta Juškienė akcentavo, kad jau daug gyvūnų rūšių prarasta, bet kas išliko iki šių dienų, mūsų pareiga išsaugoti

Baisogalos dvaro, kuriame įsikūręs Gyvulininkystės institutas, parke surengtoje parodoje „Nykstantys gyvūnai - praeitis ir dabartis", buvo demonstruojami ir ūkininkų, ir LGI auginami gyvuliai: Lietuvos baltnugariai, šėmieji ir žalieji galvijai, žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai, Lietuvos šiurkščiavilnės ir juodgalvės avys, vištinės žąsys, taip pat ožkos, lietuvių skalikai (nuo XVI a. žinoma seniausia lietuviškų medžioklinių šunų veislė), balandžiai, triušiai. Dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus šįkart parodoje nebuvo kiaulių - Lietuvos vietinių ir senojo genotipo baltųjų.

Lietuvos šiurkščiavilnės avys įtrauktos į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą. Iki XX a. pradžios jos buvo auginamos asmeniniuose ūkiuose visoje Lietuvoje. Ties išnykimo riba jos atsidūrė 1949 m., kai buvo uždrausta kergti avis su šiurkščiavilniais avinais

Pasak V. Juškienės, paroda nėra didelė, tačiau tai proga pamatyti ir pažinti mūsų nacionalines veisles, pasistengti, kad tautinis paveldas nenueitų užmarštin. Su jomis susipažino ir renginio svečiai, tarptautinės konferencijos dalyviai, visą dieną po parodą zujo moksleiviai.

Lietuvos baltnugarių veislės galvijas

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis šią parodą vadino labai ypatinga. „Turime labai gražius žodžius Lietuvos himne: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia..." Jie atsispindi šioje parodoje, kur matome, ką dar turime išsaugoję iš praeities ir privalome palikti ateities kartoms", - teigė R. Krasuckis.

Parodą rengė Gyvulininkystės institutas kartu su Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centru ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija.

Pasak Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovės ir LGI mokslininkės Rūtos Šveistienės, praėjusiu KPP laikotarpiu (2007-2013 m.) ES ir nacionalinio biudžeto skirtos lėšos nykstančioms veislėms išsaugoti buvo neabejotinas stimulas auginti senųjų veislių gyvūnus, todėl šalies žemdirbių susidomėjimas senųjų veislių gyvuliais ir paukščiais buvo gerokai išaugęs. Mokslininkų ir augintojų pastangos davė rezultatų - daugumos saugomų veislių gyvūnų padaugėjo, nors, kaip minėjo V. Juškienė, procesas dar nėra suvaldytas. Todėl dar ir dar kartą buvo kartojama sena tiesa: žemės ūkio gyvūnų genofondas - kiekvienos tautos nacionalinis turtas, kuriuo privalu rūpintis.

Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė Vilma Živatkauskienė teigė, kad kaupti, tirti ir išsaugoti augalų ir gyvūnų genetinius išteklius svarbus uždavinys ne tik  mokslininkams, bet ir konsultantams, ūkininkams ir kiekvienam Lietuvos žmogui. Pasak jos, ypač naudingi ir įdomūs buvo užsienio mokslininkų pranešimai, labai naudingas buvo mokslininkės E. Martynjuk iš Lenkijos Nacionalinio gyvulininkystės mokslinių tyrimų instituto pranešimas apie nacionalinę strategiją ir veiksmų planą saugant ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Taip pat naudinga buvo išgirsti ir Lietuvos mokslininkų, kurie stengiasi išsaugoti, pritaikyti visuomenės poreikiams vietines ūkinių gyvūnų veisles, mintis.

„Mūsų, gyvulininkystės specialistų, tikslas - stengtis išsaugoti biologinę įvairovę, tvariai naudoti ją, kaip rašoma Biologinės įvairovės konvencijoje. Siekiant žemės ūkio biologinės įvairovės apsaugos ir tvaraus žemės ūkio genetinių išteklių naudojimo, svarbus integruotas visuotinis požiūris, reikia geriau koordinuoti pastangas saugant genetinius išteklius, ieškoti naujų vietinių veislių gyvūnų naudojimo galimybių, skatinti ūkininkus dalyvauti ES remiamose programose, siekiant išlaikyti vietines gyvūnų veisles", - kalbėjo gyvulininkystės specialistė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai