Idėja gaminti baldus iš dilgėlių, linų ir kanapių gali likti embriono stadijoje
2013-05-14

Kaunas. Technologijų specialistė plokštes baldams siūlo gaminti iš kanapių, dilgėlių ir linų pluošto. Žemės ūkio ministerijos darbuotoja teigiamai vertina naujovę, nes nereiklias dilgėles ir kanapes būtų galima auginti apleistose žemėse.Vienintelė Lietuvoje linų augintoja abejoja, ar idėja pasiteisins ir nemano, kad tai padės atsigauti linininkystei.

kolegijos Pramoninių technologijų ir dizaino katedros dėstytoja Inga Valentinienė Idėjos autorės nuomone, iš savo nacionalinių augalų galime išauginti 100 proc. ekologišką medžiagą ir ją panaudoti baldų pramonėje. Be to, auginant dilgėles ir kanapes beveik nereikia priežiūros. Medžiams, naudojamiems baldų gamyboje, užaugti prireikia kelių ar keliasdešimties metų, o linų, kanapių ir dilgėlių, tinkamų baldams, derlius pluoštui būtų gaunamas kasmet.

Jurbarkietė linų augintoja pritaria, kad Lietuvoje perdirbti tiek linų, tiek kanapių ar dilgėlių pluoštą įmanoma, tačiau telikęs vienintelis fabrikas Jurbarke. Dėl žaliavos trūkumo įmonės „Jurbarko linų verslas" veikla sustabdyta, nors įranga neiškomplektuota.

„Žaliavos lengva priauginti. Kitas dalykas - perdirbimas. Jei kažkas ryžtųsi iš naujo kurti linų perdirbimo įmonę, reikėtų milžiniškų investicijų. Tačiau ar bus rinka perdirbtai produkcijai?" - abejonių neslepia V. Venslauskienė.

Pasak ūkininkės ir „Jurbarko linų verslas" akcininkės, išauginti galima daug ką, tačiau svarbu, kur išaugintą produkciją realizuoti. Lietuvos žemdirbiai, patikėję tariamai gera perspektyva, jau ne kartą buvo įvaryti į kampą. Ar bus Lietuvai reikalingas dilgėlių, kanapių ir linų pluoštas? Nesvarbu, kad baldininkai naujovę priėmė entuziastingai. „Technika, kuria buvo prižiūrimi ir nuimami linai, rūdija patvoriuose. Kur garantija, kad po kelerių metų toks likimas neištiktų ir naujai įsigytus kombainus?" - abejonėmis dalijasi ūkininkė.

Anot jos, valstybė, neremdama lininkystės, daro didelę klaidą. Vienam bedarbiui Darbo birža pusę metų kas mėnesį moka 365 Lt. Jei toną linų paremtų bent 200 Lt, kiek darbo vietų būtų galima sukurti", - sako V. Venslauskienė.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė į Kauno kolegijos dėstytojos Ingos Valentinienės siūlymą baldų gamybai naudoti augalų pluoštą priima entuziastingiau.

ŽŪM specialistės nuomone, linų, kanapių ar dilgėlių puošto plokštės baldams būtų ne tik pigesnės, bet padėtų išsaugoti šalies miškus. Be to, šiuo metu  mūsų šalyje yra 241,3 tūkst. ha apleistų žemės ūkio naudmenų. „Būtų gerai, jei jie virstų dilgėlynais, kuriuose šie augalai būtų auginami turint tikslą panaudoti juos gamybai", - sako V. Vingrienė.

V. Vingrienė teigia, kad šalies ūkininkai dar turi išsaugoję linų nuėmimo techniką, kuria būtų galima panaudoti ir kanapėms ar dilgėlėms nupjauti. Tam tinka ir javų kombainai.

„Dilgėlių pluoštas, palyginti su kanapių ar linų, yra švelnesnis. Perspektyvus ir kanapių auginimas. Iš šio augalo galima pagaminti tūkstančius įvairiausių gaminių. Jas galima panaudoti ne tik pluoštui ir maistui iš sėklų spaudžiant aliejų, bet statybinėms medžiagoms bei biokurui. Kanapių kaitrumas prilygsta ąžuolui ir uosiui. Iš viename hektare išaugintų pluoštinių kanapių galima išgauti iki 10 t medienos, pastatyti šimto kvadratinių metrų pastatą. Pluoštinės kanapės naudojamos popieriui, pašarams ir jaukams žuvims gaminti. Šie augalai - biologinė apsauga nuo kenkėjų ir tinkamas augalas sėjomainai", - vardijo ministerijos atstovė.

2012 m. mūsų šalyje deklaruota 8 ha pluoštinių linų, 2011 m. - 36 ha, 2010 m. - 11 ha. Gerokai populiaresni sėmeniniai linai. 2012 m. ūkininkai šią kultūrą augino 200 ha plote, 2011 m. - 500 ha ir 2010 m. - 400 ha.

Nors kanapes Seimas legalizavo tik šį mėnesį, nepaisant nacionalinio draudimo ir naudodamiesi ES teisės aktų viršenybe prieš nacionalinius, Lietuvos ūkininkai
pernai oficialiai deklaravo apie 100 ha pluoštinių kanapių.

Sėmeninių linų derlingumas iš 2010 m. siekė 440 kg/ha, 2011 m. - 800 kg/ha. Tuo tarpu pluoštinių linų pluošto iš ha 2010 m. gauta 690 kg, 2011 m. - 780 kg. Iš 1 ha pluoštinių linų 2011 m. gauta 360 kg sėmenų. Taigi, iš pluoštinių linų galima dvejopą derlių - ir pluošto, ir sėmenų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai