Dirvožemiui reikia pagalbos ir teisinės apsaugos
2014-04-11

Kauno r. Visoje Europos Sąjungoje nėra aiškiai apibrėžtos dirvožemio naudojimo politikos, tačiau Lietuva gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims: planuojama parengti dirvožemio įstatymą. Prieš keliolika metų toks įstatymas buvo rengiamas, tačiau žlugo dėl bandymų aprėpti labai daug dalykų ir institucijų nesusikalbėjimo.

Aleksandro Stulginskio universitete balandžio 9 d. vykusioje mokslinėje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka - 2014" aptartos dirvožemio našumo išsaugojimo problemos, žemės dirbimo įtaka dirvožemio tvarumui išsaugoti ir dirvožemio apsaugos politika. Konferencijos metus Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) organizavo apskritojo stalo diskusiją tema „Dirvožemio teisinė apsauga ir dirvožemio įstatymo rengimo būtinybė".

LYTAGRA 19 07 04 mob

Konferencijoje ASU dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai (pirmas iš dešinės - KRK pirmininkas Saulius Bucevičius)

KRK pirmininkas parlamentaras Saulius Bucevičius pateikė bauginančius skaičius: ES kasmet dėl žmogaus neapgalvotos veiklos netenkama nuo 8 iki 12 mln. ha geros derlingos žemės, vertinant finansine išraiška tai sudarytų apie 40 mln. eurų nuostolį. „Turime nuspręsti, ką mes visi galime padaryti siekdami apsaugoti mūsų šalies dirvožemį", - diskusijai kvietė S. Bucevičius. Dirvožemis, beje, laikomas neatsistatančiu ištekliu.

„Būtina sukurti teisinę dirvožemio apsaugą, kad jis netaptų tik vieta kaupti atliekoms ir nebūtų laikomas tik gamybos priemone. Būtina užtikrinti ateičiai dirvožemių tvarumą", - pabrėžė ASU Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis. Jis pristatė dvejus metus vykdyto projekto, skirto išanalizuoti taršos iš žemės ūkio šaltinių priežastingumą ir šios taršos mažinimo galimybes, rezultatus.

ASU Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis

Mūsų šalyje vyrauja mažo ir vidutinio humusingumo dirvožemiai (dirvų humusingumas skiriasi priklausomai nuo to, ar ūkis yra specializuotas augalininkystėje, ar mišrus - pastaruosiuose situacija geresnė). Pastebima teigiama tendencija, kad daugėja daug fosforo turinčių dirvožemių.

Pasak V. Pranckiečio, mūsų dirvos gauna palyginti daug chemikalų - hektarui per metus tenka vos ne 20 kg. Daugiausia iš jų (64 proc.) - herbicidai, nors viso pasaulio mastu herbicidai sudaro maždaug trečdalį visų naudojamų pesticidų.

Aštuonios pagrindinės problemos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis įvardijo pagrindines 8 dirvožemio problemas. Pirmoji - humuso mažėjimas: jei ūkyje dirvų humusingumas nesiekia 2 proc., tai jau pavojingas signalas. Ši bėda ypač ryški Pietryčių Lietuvoje.

Antroji problema - dirvų rūgštėjimas. Lietuvoje sąlyginai rūgštiems galima priskirti penktadalį - 21 proc. - dirvožemių, o Žemaitijoje daugiau kaip trečdalis dirvožemių yra rūgštūs.

Trečioji bėda - nesubalansuotas tręšimas. „Agrocheminių tyrimų laboratorija 10 metų vykdo mineralinio azoto dirvose monitoringą. Priklausomai nuo gautų rezultatų, žemdirbiai azoto normas gali trečdaliu padidinti arba sumažinti", - sakė G. Staugaitis ir pridūrė, kad dažnai be reikalo ignoruojamas sieros kiekis - jei trūksta sieros, augalai neįsisavina ir azoto.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis

Ketvirtoji problema - dirvožemio erozija. Eroduojančioms dirvoms pirmoji pagalba - daugiamečių žolių auginimas. Penktoji - žemės cheminė tarša sunkiaisiais metalais ir patvariais organiniais junginiais. „Mietas „dovanoja" kaimui savo sukauptas atliekas", - ironizavo G. Staugaitis, piktindamasis, kad norima gerokai padidinti leistinas cinko, arseno, kadmio, gyvsidabrio normas pelenuose.

Šeštoji problema - nusausintų dirvožemių užmirkimas. Skaičiuojama, kad per drėgnų ir užpelkėjusių dirvožemių Lietuvoje yra 3,4 mln. ha.

Septintoji bėda - dirvožemių sutankėjimas dėl sunkios žemės ūkio technikos daromo spaudimo, o aštuntoji - dirvožemio humusingojo sluoksnio praradimas (pavyzdžiui, nepagalvotai nustumdant jį). „Nustumdyti humusingąjį sluoksnį galima per kelias valandas, o naujam susiformuoti prireiks šimtų, o gal ir tūkstančių metų", - pastebėjo G. Staugaitis.

Suspaustos dirvos - šių laikų bėda

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza kaip rimtą problemą įvardijo sėjomainų nesilaikymą. 2010 m. atlikto Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, pasėlių struktūroje žeiminiai javai sudaro 51 proc., vasariniai javai - 25 proc., rapsai (žieminiai ir vasariniai) - 13 proc. O štai ankštiniai augalai - vos 3 proc. „Augalininkystės ūkiams einant į komerciją, dirvožemis lieka antroje vietoje. Normalu - verslas daro pinigus iš to, iš ko galima daryti. Ir pakeisti šias tendencijas bus labai sunku", - realiai vertina V. Feiza.

Vis dažniau dirvos paviršiuje susiformuojanti pluta taip pat signalizuoja, kad žemėje trūksta organinės medžiagos. Vienas iš būdų padidinti jos kiekį dirvoje - įterpti šiaudus. „Tačiau tręšimas šiaudais taip pat kainuoja pinigus. Atsiminkite, kad 1 tonai šiaudų reikia duoti 10 kg gryno azoto. Taigi, jei hektare įterpiama 6 tonos šiaudų, reikės jau 60 kg/ha azoto", - skaičiuoja V. Feiza.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza

Mokslininkas paminėjo ir žemės dirbimo būdo įtaką dirvožemiui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyrauja tradicinis žemės dirbimas, o neariamasis žemės dirbimas ir tiesioginė sėja sudaro apie 8 proc. Beje, dirvos suspaudimo problemos ryškėja ir ariant, ir neariant - ir rudenį, ir pavasarį, ir net vasarą laukuose telkšo vanduo.

„Giliam dirvos purenimui reikalingas galingas maždaug 250 AG traktorius, kuris gali sverti nuo 8 iki 11 tonų. 1 metras šiuolaikinės sėjamosios sveria apie toną, o dažnai naudojamos 6 metrų darbinio pločio sėjamosios. Pridėkite dar 2 tonas grūdų, tiek pat trąšų - ir bendras sėjamosios svoris pasiekia 10 tonų", - kokios milžiniškos apkrovos tenka dirbamiems laukams skaičiuoja V. Feiza.

Ištyrus intensyviai dirbamus žemdirbių laukus, neretai aptinkami net 2 dirvos padai - vienas 15 cm gylyje, kitas - 30 cm. Dirvožemio suspaudimą neretai parodo ir patys augalai - tarkime, rapsų šaknys atsirėmusios į kietą padą tiesiog eina į šoną, o ne skverbiasi gilyn. Mažėja ir dirvų poringumas -nelieka didelių drenažinių porų, kurios praleistų vandenį.

„1928 m. Lietuvoje humusingas žemės sluoksnis buvo 15 cm, o 1990 m. - jau 25-35 cm storio. Ar neariant dirvų humusingasis sluoksnis neatiteks vėl motinai gamtai?", - retoriniu klausimu baigė pranešimą V. Feiza.

Interesai nesuderinami?

Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė išvardijo daugybę institucijų, kurių veiklą vienaip ar kitaip susijusi su dirvožemio apsauga ir jo naudojimo politika, tačiau vienos konkrečios atsakingos tarnybos kaip ir nėra, trūksta ir susikalbėjimo tarp insitucijų. Bėda ta, kad interesų daug, jie nesuderinami ir net nederinami.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis prisiminė, kad prieš keliolika metų pradėtas rengti Dirvožemio įstatymas žlugo dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad norėta vienu metu apimti labai daug dalykų ir dėl nepakeliamos Aplinkos ministerijos pozicijos visur pridėti reguliavimo elementų. „Mano pasiūlymas - paimti tik esminius dalykus ir spręsti su tuo susijusius klausimus. Ir suraskime pagaliau išmanų agronomą, kuris užsiimtų šio įstatymo rengimu", - siūlė E. Makelis.

Žemės įstatyme dirvožemio apibūdinimo taip pat nėra. Seimo KRK narys Bronius Pauža sakė keletą kartų bandęs išsiaiškinti dirvožemio naudojimą reglamentuojančius teisės aktus kitose ES valstybėse, tačiau supratęs, kad konkrečių tik dirvožemiui skirtų įstatymų kaip ir nėra. Taigi, panaši situacija kaip ir Lietuvoje.

„Susidarė nuomonė, kad daug kas išbarstyta tarp įvairių žinybų ir visos jos trauks paklodę į save. Įstatymo kūrimą reikia patikėti didžiausią įdirbį šioje srityje turintiems žmonėms", - sakė B. Pauža, kaip vieną iš tinkamiausių kandidatūrų Dirvožemio įstatymui rengti nurodydamas profesorių Gediminą Staugaitį.

ASU rektorius Antanas Maziliauskas

S. Bucevičius pasiūlė Žemės ūkio ministerijai per dvi savaites sudaryti darbo grupę, kuri galėtų imtis atsakingo Dirvožemio įstatymo rengimo darbo. „Nebijokime būti pirmieji Europoje, gal mes atnešime gražią idėją sukūrę įstatymą, kaip išsaugoti ir turtinti dirvožemį", - pritarė ASU rektorius Antanas Maziliauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai