Seimas ragina Vyriausybę ES inicijuoti diskusiją dėl GMO
2013-04-12

Vilnius. Seimas pasiūlė Vyriausybei inicijuoti diskusiją Europos Sąjungos (ES) Taryboje dėl gyvūninės kilmės produktų, gautų naudojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pašarus, privalomo ženklinimo visoje ES.

Už rezoliuciją "Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu" ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 9 parlamentarai.

"Šį klasimą būtina kelti Lietuvos pirmininkavimo ES metu", - sakė rezoliuciją parlamentarams pristačiusi Rima Baškienė. Rezoliucija siūloma sekti Latvijos pavyzdžiu ir parengti įstatymus, leisiančius savivaldybėms savo teritorijas paskelbti laisvomis nuo GMO.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Taip pat Vyriausybei siūloma skatinti Lietuvos žemdirbius auginti kuo daugiau genetiškai nemodifikuotų sojų bei kitų baltyminių kultūrų, atsisakyti pašarų, kuriuose yra GMO, importo ir naudojimo, keičiant juos genetiškai nemodifikuotais pašarais.

Pieno, kiaušinių, mėsos, žuvies tiekėjus siūloma skatinti laisvanoriškai ženklinti savo produkciją ženklu "Išauginta be GMO", parengti ženklinimo bei kontrolės taisykles.

"Tokia rezoliucija yra ne prieš mokslo idėjas ir pažangą. Visada reikia žiūrėti, kas naudinga žmogui", - sakė konservatorė Irena Degutienė.

Lietuvoje leidžiama prekiauti maisto ir nemaisto produktais, kuriuose yra GMO. Pasak R.Baškienės, dabar Lietuvos rinkoje yra 165 maisto produktai, kuriuose yra GMO.

Seime jau pradėtos svarstyti pataisos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems "švariems" nuo GMO produktams - 9 proc. PVM tarifą siūloma taikyti šviežiems vaisiams, daržovėms ir pašarams, kurių sudėtyje GMO yra mažiau nei 0,9 proc., be to, pienui, šviežiai mėsai ir kiaušiniams, kurių gamyboje nenaudoti genetiškai modifikuoti pašarai.  

Lietuva 2012 metų rugsėjį tapo trečiąja Europos Sąjungos šalimi, ratifikavusi Kartachenos biosaugos protokolo papildomą Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolą dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo, kuris yra labai svarbus, Lietuvai siekiant nustatyti ir išsireikalauti žalą dėl GMO. O pavasarį Seimas uždraudė rezervatuose, gamtos paveldo objektų teritorijose ir 5 kilometrų atstumu aplink jas auginti ir dauginti genetiškai modifikuotas kultūras.

Tačiau Seimas kol kas nesutinka griežtinti prekybą GMO turinčiais produktais, esą Lietuva nepajėgi nustatyti, kiek GMO yra produkte - parlamentarai svarstė siūlymus dėl vartotojų informuoti net ir tais atvejais, kai maisto produktuose GMO yra mažiau kaip 0,9 proc., nes viršijus šią ribą gamintojas privalo pranešti, kad produktuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO.

2011-aisiais norėta maisto produktų gamintojus įpareigoti ant kiekvienos maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, pakuotės ir etiketės centre, pateikti įspėjamuosius užrašus apie neaiškų ir neištirtą GMO poveikį žmogaus sveikatai. Jeigu maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, tokią informaciją siūloma nurodyti jų reklamoje.

Pataisomis taip pat siūlyta įpareigoti maisto produktų, vaistų, kuriuose yra GMO, gamintojus, importuotojus ar tiekėjus mokėti 5 proc. dydžio produkto vertės sveikatos draudimo įmokas, tačiau nė vienam siūlymui nebuvo pritarta.

Lietuva pritaria Europos Komisijos siūlymui Europos Sąjungos šalims pačioms spręsti, ar savo teritorijoje leisti auginti GMO, ar riboti jų auginimą, ar apskritai uždrausti juos auginti.

 BNS inf

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai