Naminio vyno kelias vingiuoja per Kidulius
2013-08-19

Šakiai. Suvalkietis Juozas Vilkenis pirmasis Šakių rajone tiesia vyndarystės  kelią laisvai rinkai, tačiau tai vyksta daug lėčiau, ne tikėtasi.  Nors prekyba naminiu  vynu vėluoja daugiau negu metus, Juozas tiki, kad laukti liko nebeilgai. O kol įvairios institucijos derina paskutinius dokumentus, Kiduliuose gyvenanti Juozo ir Vidos Vilkenių šeima atsideda vyno gaminimo procesui ir jau veikiančiai kavinei, kurioje po mėnesio, kito bus galima paskanauti pagal paveldėtą senelio receptą gaminamo raudonojo ir baltojo vyno.

Sunkiausias darbas - gauti licenciją

Klientai, užsukantys į kavinę-vyninę, jau dabar pageidauja šeimininkų rankomis pagaminto gėrimo, tačiau  saugykloje laikomo vyno Vilkeniai realizuoti negali, nes dar negavo visų reikiamų dokumentų. Vyno gamybai taikomi itin griežti reikalavimai, tad reikalingos nemažos investicijos. Tikėjęsi kavinės lankytojus vaišinti naminiu vynu vasaros pabaigoje, Vilkeniai vėl priversti atidėti terminus tolimesniam laikotarpiui - bent jau iki rudens pradžios.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Tiek mes, tiek klientai turime laukti, kol bus sutvarkyti gamybai ir prekybai vynu reikalingi dokumentai. Esame pirmieji rajone, kuriems tenka šis išbandymas. Vertinančios institucijos iš pradžių net gerai nežinojo, kaip kas turėtų būti. Kol sužiūrėdavo,  praleisdavo žadėtus terminus. Nors ta linkme dabar intensyviai dirbama, bet manau, kad iki vasaros pabaigos jau nesuspėsime, - tvirtina Juozas Vilkenis. - Didesnių vilčių turime rugsėjo pabaigai ar spalio pradžiai".

Juozas Vilkenis sako išbandęs ne vieną vyno gamybos naujovę, eksperimentavęs su daugeliu uogų, vaisių rūšių, tačiau galop sugrįžo prie senelio vyno gamybos recepto

Šimtą klientų vienu metu galinčią priimanti vyninę šeima įkūrė tam, kad turėtų kur realizuoti pačių gaminamą vyną. „Vyno prekyba ir kavinė turėjo būti kartu, o jau kiek laiko mindome valdiškus slenksčius. Kavinė vyninė dirba nuo praėjusių metų gruodžio penkioliktos, o mes iki šiol tebetvarkome reikiamus dokumentus. Atsilikome nuo verslo plano," - apgailestauja šeimininkas, didžiausiu nuostoliu įvardindamas tai, kad dėl pavėluotos prekybos prarandamos lėšos dalies Kidulių dvaro įsigijimui. Buvusiose dvaro arklidėse šeima planuoja įrengti vyno gamybos patalpas, kartu išsaugodami tautinį paveldą.

„Dvaras dalinai išpirktas, o štai antros dalies pinigų nespėjome surinkti. Ar mums jį išsaugos ir leis nupirkti, dar neaišku," - sako Juozas Vilkenis.

Eksperimentavo, bet grįžo prie savo šaknų

„Mačiau, kaip vyną gamino mano senelis. Ne iš Kidulių krašto kilęs, gyvenęs netoli Kazlų Rūdos, Marijampolės apskrityje. Ne tik mačiau, bet ir būdamas vaikas jam padėdavau. Mane itin žavėjo giminių susiėjimai, atlaidai, ypač talkos, javapjūtė, bulvių kasimas, kur dalyvaudavo didelis ratas žmonių ir ypač artimų, kur kiekvienas gaudavo paragauti po vyno taurę. Senelis sakydavo: „Turiu pasekėją, kuris mano tradicijas pratęs", - šypsosi Juozas. - Man tie jo žodžiai tada labai įstrigo."

Juozas Vilkenis  prisimena, jog pats vyną pradėjo gaminti maždaug 1975 metais. Iš senelio Juozas perėmė du skirtingus vyno gamybos receptus. Vienas jų, raudonas, gaminamas iš šešių miško ir sodo uogų - mėlynių, spanguolių, aviečių, vyšnių ir dviejų rūšių serbentų.  Baltas vynas - iš pienių žiedų.  Pastarasis, Vilkenių gamybos „arkliukas", kuriam abejingų nelieka.

„Priklausau vyndarių asociacijai, ir visi jie teigia, kad pienė, kaip ir visos kitos žolės, yra silosas, tad gero vyno iš jų negali būti. O aš tai paneigiu. Tai yra geras, išskirtinai skanus vynas. Senelis taip pat tokį darydavo. Pagaminti tokiam vynui reikalingi tik pienių žiedai, surinkti tam tikru laiku. Pavėluosi, ir žiedai pavirs pūku, o tada pienių vyno nebebus," - pasakoja kidulietis, prie senolių išmintų takų sugrįžęs po daugelį metų trukusių eksperimentų.

Juozas sako išbandęs ne vieną vyno gamybos naujovę, eksperimentavęs su daugeliu uogų, vaisių rūšių. Net iš burokėlių ir morkų vyną bandęs gaminti.  „Iki pat 1994 m. atradinėjau įvairias vyno gamybos formas. Buvo susibūręs ratas žmonių, dauguma giminės, draugai, kurie atvažiavę pas mus į svečius gaudavo paragauti vyno, ir pagal tai, kaip jie jį vertindavo, spręsdavau, kas geriausia. Tada ir suvokiau, ką reikia gaminti. Po visų eksperimentų padariau išvadą, kad geriausia tai, kas perduodama iš kartos į kartą," -  tvirtina Juozas Vilkenis, kurio filosofija apie vyną nesibaigia vien paskaičiavimais. Vynas jam ir bendravimo būdas, ir tam tikra gyvybės forma, mirštanti, kai galvojama vien apie pinigus.

Pyksta kidulietis ir ant tų, kurie mano, kad naminiu vynu galima nugirdyti tautą. „Visada įsižeidžiu, supykstu ir nustoju apie vyną kalbėti, jeigu vynas yra pripažįstamas alkoholiniu gėrimu. Nuo gero vyno tauta nenusigeria. Kad nusigertų, butelis turi kainuoti 5-7 litus, o gero vyno už tiek net pagaminti neįmanoma. Jeigu įvertintume absoliučiai viską - įdėtus produktus, darbą, meilę, žinias - gero lietuviško vyno butelis kainuotų ne mažiau 100 litų," - sako Kidulių vynininkas, pridurdamas, kad tiek mokėti už naminį vyną sutiktų tik užsieniečiai, vertinantys šio gėrimo kokybę.

„Lietuviai mažiau vertina naminį vyną nei atvežtinį. Maniškio naminio vyno kaina nebus žemesnė kaip 35 litai, nes kitaip jo nevertėtų net pardavinėti,"  - įsitikinęs Juozas.

Vieną vasarą gamina, kitu - vaišina

Nors vyną ragauti ir vartoti savo reikmėms galima jau po trijų mėnesių, Juozas Vilkenis tiki, kad pats geriausias vynas būna išlaikytas nuo vienų iki penkerių metų. Vėliau tampa tik brangesnis, bet ne geresnis.

Kol vyras užsiima vyno gaminimo procesu, žmona Vida sukasi šeimos kavinėje

Vyno gamybai  Vilkeniai naudoja savo sodo uogas. Miško uogas superka, nes kitaip nespėtų suktis. „Kadangi uogos yra stiprios koncentracijos, reikalingas vanduo. Kai atskiedžiame uogų koncentraciją iki to lygmens, kada gaminamas vynas, prarandame uogos saldumą, tuomet tenka įdėti cukraus", - apie vyno gamybos ypatumus pasakoja Juozas.

Darbas greta kavinės įrengtoje vyno darykloje nenutrūksta ištisus metus. Nuo produktų atvežimo iki patekimo vartotojui. „Vynas, kaip aš sakau, yra gyvas. Jis mėgsta, kai prie jo prisilieti, su juo pasikalbi. Čia ne prasimanymas. Taip su vynu bendraudavo ir mano senelis, ir jo tėvas. Jeigu šito proceso gamindamas neatliksi, vynas nebus toks skanus," - įsitikinęs vyndarys.

Patalpose, kur vyksta gamybos procesas, Juozas šeimininkauja vienas. Žmona Vida, dukra Kristina, sūnus Tadas ir marti Vaida kviečiami tik tada, kai prireikia pagalbos. „Pagal  įstatymą vyno gaminti galime kiek tik turime noro ir galimybių, bet realizuoti ne daugiau kaip 10 tonų per metus. Maždaug 37 butelius per dieną. Tokį kiekį pagaminti visiškai užtenka savo šeimos narių," - sako Juozas, džiaugdamasis tuo, kad vaikai gyvena po vienu stogu ir  kuria bendrą šeimos verslą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai