Mokslininkai ir verslininkai kuria ateities maistą
2013-01-28

Kaunas. Žmonės ir po penkiasdešimties metų valgys panašų maistą kaip šiandien. Jei neįvyks globalinių kataklizmų, tikriausiai kirsime naminę dešrą, tebegersime karvės pieną, mėgausimės kvietine ar rugine duona. Mokslininkai mano, kad ateities produktai bus sveikesni, aukštesnės kokybės, pritaikyti kiekvienam asmeniškai.

Mokslininkai ir verslininkai bendradarbiauja kurdami ateities maistą. Maisto pramonė jau dabar demonstruoja tam tikrus pokyčius, kurie turės nemažai įtakos ateities maistui. Verslas taiko vis daugiau naujų maisto apdorojimo technologijų ir medžiagų, kuria funkcionaliuosius maisto produktus, pasižyminčius papildoma nauda sveikatai.

Vaderstad 12 05

Mokslininkai ir verslininkai bendradarbiauja kurdami ateities maistą, o pasiekimais noriai dalijasi su vartotojais

„Ateities maistas bus įvairesnis, funkcionalesnis ir labiau personalizuotas - pritaikytas kiekvienam žmogui pagal jo genetinius ypatumus. Dabar sakoma, kad sportininkams rekomenduojama vartoti vienokius ar kitokius produktus, o po kiek laiko viskas bus kitaip - rekomendacijos bus skirtos konkrečiam individui. Pavyzdžiui, sportininkui Petrui sveika kiaušiniai, o sportininkui Algiui geriau jų atsisakyti", - sako Kauno technologijos universiteto Maisto technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis.

Galimybė personalizuoti mitybos programas atsiras dėl besiplečiančių galimybių nustatyti savo genotipą. Jį sužinoti įmanoma jau dabar, sumokėjus 200-300 JAV dolerių (515-775 litų). Pagal genotipą galima nustatyti, kas žmogui tinka, o kas nerekomenduojama. Pavyzdžiui, jei genotipe aptinkama chromosoma, lemianti širdies sutrikimus, jos savininkui reikėtų vengti ir tokio pobūdžio ligą skatinančios veiklos, ir valgio.Todėl ateities restorane padavėjas vietoj kopūstų sriubos atneš špinatų, o užsakytą kavą pakeis kitu gėrimu.

Kad taip įvyktų, mokslininkai ir maisto pramonės atstovai, kurdami naujus ir tobulindami esamus produktus, jau šiandien pasitelkia naujas technologijas.

KTU Maisto technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis įsitikinęs, kad ateities maistas bus labiau personalizuotas

Antrus metus veikiančiame KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre atliekami mokslo tyrimai, orientuoti į naujų maisto produktų kūrimą bei esamų kokybės ir saugos gerinimą, vartotojų sveikatos ir gerovės užtikrinimą. Šių tyrimų rezultatais domisi ir maisto verslo įmonės. Bendradarbiavimo rezultatai ir centro pasiekimai žiniasklaidos atstovams pristatyti renginyje „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriant ateities maistą".

Į laboratorijas - tik su baltais chalatais

Be mokslininkų žinių ir pagalbos pažangos maisto pramonėje nepasieksi

„Dirbdami maisto pramonėje puikiai suprantame, kad be mokslininkų žinių ir pagalbos pažangos šioje srityje nepasieksime. Mokslas pirmasis sukuria naujas technologijas, todėl formuoja ateities maisto produktų tendencijas. Privalome naudotis mokslo vaisiais, o mokslas turėtų taip pat neatitrūkti nuo verslo, nes tik tokiu principu vadovaujantis laimi paprastas galutinis vartotojas, kurį pasiekia kokybiški ir sveikatai naudingi maisto produktai", - sakė „KG Group" vadovas Tautvydas Barštys.

„KG Group" vadovas Tautvydas Barštys mano, kad bendradarbiaujant mokslininkams ir verslininkams laimi vartotojas

„KG Group" įmonės „Kauno grūdai", Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas su KTU bendradarbiauja jau 15 metų. Bendradarbiavimas su šios Alma Mater mokslininkai ypač suaktyvėjo atidarius Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centrą. Kurdami naujus produktus ir tobulindami receptūras, įmonių technologai dalijasi patirtimi su universiteto specialistais, įgyja naujų žinių, centre atliekami naujų produktų bandymai.

T. Barščio nuomone, sveikas maistas nėra mitas ar mada. „Šia kryptimi turėtų eiti visos Lietuvos maisto pramonės įmonės, orientuotos į ateities vartotojų poreikius. Dirbdami kartu su mokslininkais, turime realią galimybę rinkai greičiau pateikti kokybiškus maisto produktus, kartu taupydami ir savo sąnaudas. Mes neturime tokio lygio nuosavų laboratorijų kaip KTU. Antra vertus, dirbdami su vienu pažangiausių Lietuvoje technologijų universitetu bei jo mokslininkais, ir patys parodome savo profesionalumą, savo požiūrį į kokybę", - teigė „KG Group" vadovas Tautvydas Barštys.

Duonos laboratorijoje testuojamos naujos miltų rūšys, kuriami receptai

„Kauno grūdų" specialistai tyrimams atlikti neretai naudojasi centre veikiančios duonos laboratorijos paslaugomis. Čia testuojamos naujos miltų rūšys, kuriamos įvairios duonos receptūros, tobulinama miltų mišinių ir specializuotų miltų sudėtis.

KTU docentė Loreta Bašinskienė pasakojo apie galimybę natūraliomis medžiagomis stabdyti duonos pelijimą

Lankantis duonos laboratorijoje, KTU docentė Loreta Bašinskienė pasakojo apie galimybę natūraliomis medžiagomis stabdyti duonos pelijimą. „Mūsų bandymai rodo, kad tai įmanoma padaryti panaudojant pieno rūgšties bakterijas", - sakė ji.

„Kauno grūdų" Technologijų ir produktų vystymo direktorė Tatjana Tranavičienė pristatė vieną naujausių miltų produktą - kvietinius miltus su smulkintais grūdais. Nuo evoliucijos pradžios žmogus maistui vartoja įvairias grūdines kultūras - pačius grūdus ir jų produktus. Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes. Siekiant išlaikyti gerą sveikatą, kasdien būtina rinktis kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos produktų grupės. Daugiausia reikia valgyti duonos, grūdų ir bulvių produktų, mažiausia - riebalų ir cukraus.

„Kauno grūdai" skatina sveiką mitybą ir siūlo naudoti kuo daugiau natūralių maistinių medžiagų. Vieni iš tokių produktų - miltai, praturtinti natūraliomis maisto medžiagomis, ląsteliena", - pasakojo Tatjana Tranavičienė.

„Kauno grūdų" Technologijų ir produktų vystymo direktorė Tatjana Tranavičienė pristatė vieną naujausių miltų produktų - kvietinius miltus su smulkintais grūdais

Pasak „Kauno grūdų" Technologijų ir produktų vystymo direktorės, jau seniai nustatyta, kad maždaug 80 proc. maistingųjų ir reikalingų žmogaus organizmui medžiagų yra grūdų luobelėse - sėlenose. Taip pat ypač didelis kiekis naudingų medžiagų yra grūdų žiediniuose apvalkaluose. „Smulkinti grūdai kaip priedas naudojami įvairių duonos rūšių gamybai. Taip duona praturtinama mikroelementais ir vitaminais. Be to, smulkinti grūdai suteikia duonai rupumo, juose yra didelis kiekis ląstelienos", - sakė Tatjana Tranavičienė.

Bendrovės technologės Inesa Šileikienė ir Vaida Špakauskienė laboratorijoje kepė duoną

Bendrovės technologės Inesa Šileikienė ir Vaida Špakauskienė pademonstravo duonos gamybos procesą, kepimą, kvietė ragauti tik ką iš krosnies ištrauktą kepaliuką.

Blyškiosios dešrelės skinasi kelią pas vartotojus

„KG Group" įmonės Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, bendradarbiaudamos su KTU, kuria naujus vištienos gaminius: dešras ir dešreles, įvairius kumpius, vyniotinius. Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre atliekami bandymai su įvairiomis produktų sudėtinėmis dalimis - ištiriamos savybės, sudėtis, nustatoma, ar atitinka tiekėjų deklaruojamas specifikacijas, taip pat tobulinamos naujos gaminių receptūros.

Bandomasis mėsos gaminių cechas leidžia per vieną dieną išbandyti iki dešimties rūšių mėsos gaminių ir tam sunaudoti itin mažą kiekį žaliavos - iki 50 kg. „Tokio kiekio pavyzdžių ruošimas naudojant našesnius įrenginius realiame mėsos perdirbimo ceche sukeltų daug nepatogumų dėl pavyzdžių tolesnio panaudojimo, nes pagaminti produkcijos kiekiai siektų 0,5-1 toną. Atsirastų nemažai problemų realizuojant, o tokio kiekio utilizavimas atneštų įmonei nemažai nuostolių", - mėsos laboratorijos privalumus vardijo „KG Group" vadovas Tautvydas Barštys.

„KG Group" paukštininkystės verslo mėsos gaminių technologas Paulius Unguraitis laboratorijoje pademonstravo, kaip gaminamos virtos kepamosios vištienos dešrelės. Neseniai laboratorijoje sukurtas produktas jau pasiekė parduotuvių lentynas. Kepamosios vištienos dešrelės yra pirkėjams neįprastos šviesios spalvos, su valgomuoju baltyminiu apvalkalu. „Jos neturi nitritinės druskos, kuri kepant tampa kenksminga, nes išskiria kancerogenų. Dėl to šios dešrelės ne rausvos, o baltos", - aiškino technologas.

Paukštininkystės verslo mėsos gaminių technologas Paulius Unguraitis teigė, kad kepant ant laužo, baltos dešrelės neišskiria kancerogenų

Baltųjų dešrelių vartojimo tradicijas lietuviai perėmė iš Vokietijos, ten jos vadinamos „Bratwurst" ir yra labai populiarios vasaros sezonu kepti ant laužo ar grotelių. Šio produkto suvartojimas kasmet vis didėja, lietuviai taip pat vis aktyviau perima tradicijas iš vokiečių.

Gaminant šias dešreles iš vištienos, jos išlieka baltos ir apdorojus termiškai, o vienas iš visuomenės nustatytų nerašytų rodiklių šiam produktui - baltumas. Kuo dešrelės baltesnės, tuo geresnė jų kokybė. „KG Group" paukštynuose šios dešrelės gaminamos iš viščiukų broilerių filė, kuri ypač vertinama dėl baltymų kiekio ir mažo kaloringumo. Tai liesa, tačiau labai maistinga mėsa.

sos laboratorijos vedėja Rimantė Vainauskienė ragino ragauti neįprastos spalvos naujųjų dešrelių

Lietuviškame aluje nelietuviški tik apyniai

Laboratorijoje šiuo metu kuriamas naujas bravoro „Volfas Engelman" alus ir naujo skonio gira. Viena rūšis, įsiklausant į KTU specialistų rekomendacijas, čia gimė anksčiau ir jau pasiekė vartotojus.

„Ateityje alus taip pat turėtų tapti labiau personalizuotas", - įsitikinęs „Volfas Engelman" generalinis direktorius Marius Horbačiauskas.

„Volfas Engelman" generalinis direktorius Marius Horbačiauskas džiaugiasi bendradarbiavimo su KTU rezultatais ir ketina jį tęsti toliau

Alaus daryklos „Volfas Engelman" vyriausiasis aludaris Petras Sadovskis pasakojo apie ateities alų. „Didės rūšių įvairovė, bet labiausiai keisis tara. Ji bus įvairesnė. Greičiausiai bus gaminamos ir atskiros kiekvienai gėrimo rūšiai taurės, nes jų forma turi didelės įtakos skoniui", - ateities vizija dalijosi aludaris.

Šis gėrimas gyvuoja daugiau nei šešis tūkstančius metų, tačiau tik nedaugelis jo mėgėjų žino, kokia plati gali būti alaus įvairovė. Aludariai visame pasaulyje taiko vadinamąjį alaus medį - alaus klasifikaciją, kuri apima apie 15 tūkstančių skirtingų rūšių. Bravore „Volfas Engelman" šiuo metu verdamas 28 rūšių alus.

Alaus daryklos „Volfas Engelman" vyriausiasis aludaris Petras Sadovskis pasakojo apie ateities alų

„Tikras alus gaminamas iš vandens, salyklo ir apynių. Taip pat dedama mielių, kurios, priklausomai nuo alaus rūšies, vėlesniuose gamybos etapuose išfiltruojamas arba ne. Iš pirmo žvilgsnio komponentų atrodo mažai, tačiau galimų rezultatų galybė. Pasaulio aludariai šiuo metu pasitelkia 80 skirtingų salyklo tipų, daugiau nei 100 rūšių apynių ir per 70 alaus gamybai tinkamų mielių", - sudedamąsias alaus dalis vardijo P. Sadovskis.

Pasak jo, alaus rūšiai daug įtakos turi ir naudojamo vandens savybės. Priklausomai nuo vietovės, jis gali būti labiau ar mažiau praturtintas mineralinėmis medžiagomis. Skirtingos kokybės vanduo gali visiškai pakeisti alaus receptūrą. Tarkim, minkštas vanduo paprastai naudojamas šviesiam alui, o kietas - tamsiam.

„Volfas Engelman" alui gaminti lietuviškų apynių nenaudoja

Bravore „Volfas Engelman" alui gaminti naudojami lietuviški komponentai, tik apyniai įvežtiniai. „Mažos alaus daryklėlės gal ir naudoja mūsų šalyje išaugintus apynius. Mums reikalingi didesni kiekiai, nei išaugina lietuviai", - sakė P. Sadovskis.

Laboratorijose galima eksperimentuoti su mažais kiekiais produktų

KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centro vadovas Gintautas Šironas sakė, jog kasmet į universiteto mokslininkus kreipiasi apie 120 įmonių, norinčių rinkai pateikti naujus, vertingesnius produktus. Centras jau turi 30 sutarčių su įvairiomis Lietuvos įmonėmis.

„Mūsų laboratorija yra nauja, joje galima eksperimentuoti su nedideliais kiekiais produktų. Tai verslui yra labai patrauklu", - sakė G. Šironas.

KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centro direktorius Gintautas Šironas džiaugiasi, kad maisto pramonė patraukli jaunimui

Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centro direktorius džiaugėsi, kad maisto pramonė labai vilioja jaunimą, tai viena paklausiausių studijų krypčių Kauno technologijos universitete. „Pagirtina, kai tam dėmesį skiria ir maisto pramonės bendrovės", - sakė G. Šironas. Pavyzdžiui, pernai penki aukštų akademinių rezultatų pasiekę KTU studentai gavo vardines „Volfas Engelman" stipendijas. Šiemet jos bus įteiktos geriausių bakalaurinių darbų autoriams, jie taip pat galės atlikti praktiką įmonėje.

Tuo tarpu KTU mokslo prorektorę Astą Pundzienę džiugina faktas, kad maisto produktų gamintojai jau suprato būtinybę pereiti nuo empirinio arba „bandymų ir klaidų" metodo kuriant naujus maisto produktus prie sisteminio produktų projektavimo. „Padėti pramonės įmonėms plėtoti maisto gamybos technologijas pasitelkiant nacionalinius intelektinius resursus, ieškoti racionalių gamybinių problemų sprendimo būdų - tokia mokslininkų misija", - teigė A. Pundzienė.

KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė džiaugiasi, kad maisto produktų gamintojai neina „bandymų ir klaidų" keliu, o naudojasi mokslininkų patarimais

Laužą pamiškėje keičia nanotechnologijos

Maisto gamybos technologijos - pačios seniausios pasaulyje, kadangi jos atsirado tada, kai žmonės pradėjo kaitinti ir kepti maistą. Jam, mokslininkų nuomone, tenka nemenkas vaidmuo ir evoliucijos procese.

„Kepsnys prieš kelis tūkstančius metų ir dabar atrodo labai panašiai. Tačiau maistui tenka didelis vaidmuo evoliucijoje. Maisto gamyba padarė mus žmonėmis. Jeigu mes valgytume žalią maistą, norint aprūpinti maisto medžiagomis tokio dydžio smegenims, kokias turi žmogus, mums tektų valgyti 10 valandų per dieną. Gorilos, kurių smegenys šiek tiek mažesnės už žmogaus, ir kurios maisto negamina, valgo apie 8 valandas", - teigė KTU profesorius R. Venskutonis.

Anot mokslininko, antikinių laikų ir viduramžių virtuvė skiriasi nedaug, tačiau tuo metu atsiradęs šaldytuvas - vienas iš svarbiausių išradimų maisto gamybos istorijoje. Vėliau atsirado kiti maisto apdorojimo būdai, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės, kuriamos naujos medžiagos, padedančios užtikrinti maisto saugą ir sunaikinti mikroorganizmus.

„Pažvelkite į užrašus ant etikečių. Ant mūsų stalo gali atkeliauti maistas, pagamintas bet kurioje pasaulio valstybėje. Maistas keliauja, ir kontroliuoti jo kokybę reikia ypatingų priemonių. Ateityje bus vis daugiau maisto produktų, kurie turės indikatorius, pagal kurių spalvą galėsime spręsti, ar to produkto laikymo sąlygos buvo tinkamos", - tvirtino profesorius. Anot jo, ateityje maisto kokybės kontrolei bus galima naudoti net palydovinę navigaciją - pavyzdžiui, stebėti temperatūrą transporto priemonėje, gabenančioje tam tikrus produktus.

„Nanotechnologijos taip pat skverbiasi į maisto gamybą. Taigi, jeigu palygintume, kaip maistas buvo gaminamas viduramžiais su šiuolaikinėmis automatizuotomis, kompiuterizuotomis linijomis, skirtumas milžiniškas. Jo įtaka maistui taip pat didžiulė", - pabrėžė R. Venskutonis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai