Kaip sumažinti fitovirusų kiekį augaliniuose produktuose
2019-02-25

Kaunas. Nežinia iš kur atsiradusios alergijos ar kiti sveikatos sutrikimai mokslininkus skatina sutelkti dėmesį į maisto saugą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto tyrimų centro Chemijos laboratorijos mokslininkė dr. Jūratė Žeimė su mokslininkų grupe šiuo metu tiria, kaip maisto kokybę veikia fitovirusai ir kaip vaisius, daržoves, uogas padaryti kuo sveikesnius žmonėms.

Fitovirusai arba augaliniai virusai – tai virusai, paplitę specifiškai augaluose ir augalinės kilmės maisto produktuose. Pastaruoju metu į racioną siūloma įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių, nes moksliškai įrodyta, kad žaliuose augaliniuose produktuose yra daug naudingų maistinių medžiagų: vitaminų, skaidulinių medžiagų. Todėl maisto kokybė šiuo metu domina ir paprastus vartotojus, ir mokslininkus, ir gamybininkus.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Poveikis organizmui dar tiriamas

„Augaliniai fitovirusai yra viena iš problemų, – sako dr. J. Žeimė. – Nors jie yra žinomi seniai, tačiau naujovė ta, kad mokslininkai tiria augalinių virusų įtaką įvairiems procesams, vykstantiems gamtoje (pavyzdžiui, rūgimo), nes tai aktualu visiems, ypač žaliavalgiams, vegetarams, veganams, kurie maitinasi termiškai neapdorotu augaliniu maistu: vaisiais, uogomis, daržovėmis, iš jų pagamintomis sultimis, tyrėmis ir kt. Kaip žinome, pakaitinti, pavirinti virusai žūsta.“

Žali vaisiai, daržovės, uogos yra reikalingi ir naudingi žmonėms. Tačiau jeigu žmogus nuolat valgo fitovirusais užkrėstą augalinį maistą, su juo kartu gauna ir fitovirusų.

„Ilgą laiką buvo manoma, kad fitovirusai neveikia žmogaus organizmo, kadangi tai yra specifiniai, augalų virusai, tačiau paskutinių metų duomenys rodo, kad jie gali veikti gyvas sistemas, taip pat ir žmones“, – pabrėžia J. Žeimė.

Visų pirma, jie menkina augalinio maisto (daržovių, vaisių, uogų) kokybę, mažina cukrų kiekį. Kitas dalykas – yra duomenų, kad virusai gali veikti pačiame augale vykstančius fiziologinius procesus. T. y. užkrėstas augalas gali reaguoti, pasigaminti papildomas fitohormonų kiekis, kuris galbūt netiesiogiai gali veikti žmogaus organizmą. Kol kas tikslių duomenų mokslininkai neteikia, tyrimai vykdomi.

Kai kurie fitovirusai nepasišalina iš organizmo ir žmonės gali tapti tų virusų nešiotojais. Žmogaus organizmas turi savo apsaugines sistemas, prisitaiko, bet didelis kiekis virusų gali jį paveikti. Yra duomenų, kad kai kurių žmonių skysčiuose ir ekskrementuose buvo rasta virusų (pvz., tabako mozaikos). Jų poveikis gali pasireikšti ir per genų raišką kitoms kartoms. „Jeigu nuolat dideliais kiekiais valgai fitovirusais užkrėstą maistą, gauni didelę jų koncentraciją, tai gali sukelti žarnyno disfunkciją, alergines reakcijas“, – teigia KTU Maisto tyrimų centro darbuotoja.

Mokslininkai tiria, kaip fitovirusai veikia produkto kokybę (tai kol kas nėra reglamentuota, tai tik mokslininkų tyrimų objektas), kita kryptis – kaip fitovirusai veikia įvairius procesus (pavyzdžiui, rūgimo) ir jeigu virusais užkrėstas produktas, kokią įtaką daro rūgimo sukėlėjui.

Dar viena svarbi šios srities šaka: jeigu užkrėstas produktas neapdorojamas termiškai, tai kokiu būdu galima sumažinti fitovirusų kiekį. Kuriamos metodikos, kaip jau pagamintuose maisto produktuose (salotose, sultyse) sumažinti fitovirusų kiekį.

„Jau buvo atlikta bandymų ir gauti rezultatai, kad tam tikri technologiniai procesai (pavyzdžiui, apdorojimas ultragarsu) mažina virusų kiekį. Tačiau kadangi technologinis poveikis (pvz., stiprus ultragarsas) nukreipiamas į pačią daržovę ar vaisių, tai jis pats ir jo maistinė vertė gali pasikeisti. Mūsų tikslas - sumažinti fitovirusų koncentraciją kuo mažesniu poveikiu produktui,“ – teigia mokslininkė.

Sveikos augalinės medžiagos dauginimo sistema

Niekas neabejoja, kad labai svarbu gaminti maistą iš sveikų augalų, iš sveikų daržovių. Tad būtina, kad ūkininkai, auginantys daržoves, pirktų sertifikuotas sėklas ir augalus. Svarbu auginti sveiką augalinę medžiagą (sėjinukus, daigus), nes jeigu bus nežinia iš kur pirkta, neatmetama tikimybė, kad gali būti užkrėsta.

„Kadangi gauname produkciją iš viso pasaulio ir Sveikos augalinės medžiagos dauginimo sistema yra taikoma ne visur, valgome visokias daržoves. Teko tyrinėti prekybos centrų vaisius, daržoves, uogas, aptikome ir užkrėstų fitovirusais, – teigia mokslininkė. – Gaminant iš virtų daržovių, problemų nekyla. Pabrėžiu - jų atsiranda valgant termiškai neapdorotą maistą: žalias daržoves, žalių daržovių išspaudas, sultis. Kita vertus, salotų juk neišvirsi.“

Dar viena aplinkybė, kuri žinotina mėgėjams užsiauginti sau daržovių: jeigu nusipirks iš bet kur sėklų ir augins ant palangės, gali per nesaugias sėklas išauginti fitovirusais užkrėstas daržoves. Tad čia svarbu, iš kur gautos sėklos ir ar jos sertifikuotos. Jeigu iš šalių, kurios turi Sveikos augalinės medžiagos dauginimo sistemą, tai tikėtina, kad užauginti vaisiai, daržovės ir uogos bus sveikesni. Vokietija, Prancūzija, Lenkija turi Sveikos augalų dauginimo medžiagos sistemą, daug dirba, kad augalinė produkcija būtų pagaminta iš sveikų augalų.

Pats žmogus negali suprasti, kada augalas užkrėstas fitovirusais. Lauke galbūt specialistas galėtų atpažinti pažiūrėjęs į augalą, tačiau jeigu turi tik sėklas, tikrai neatpažins.

Mokslininkė, tarsi pagrįsdama tyrimų tikslą, teigia, kad daug metų valgėme ir nieko tokio tragiško neįvyko, tačiau priduria, kad vis dėlto nėra daug duomenų apie fitovirusų poveikį gyviems organizmams. Štai atsirandančios „iš niekur“ alergijos, disfunkciniai sutrikimai (pavyzdžiui, ne bakteriniai uždegimai), kiti neatpažinti negalavimai, skatina mokslininkus plačiau domėtis ir fitovirusų poveikiu žmonėms.

Tai įdomi, ilgalaikė problema, nes poveikiui žmonėms (kaip veikia, tarkime, audinių ląsteles) ištirti dar reikės nemažai metų. Čia ne vieno žmogaus darbas, reikia įvairių sričių mokslininkų tyrimų. Tai nėra panašu į gripo virusą, kuris išguldo daug žmonių, tai daugiau latentinis ilgalaikis poveikis, galintis paveikti genetinę medžiagą, pakeisti žmogaus baltymų struktūrą ar pan.

Fitovirusų analizei mokslininkai pasitelkia imunofermentinius ELISA (Enzyme-Linked Immuno Sorbent Assay), polimerinės grandininės reakcijos (PGR) ir biocheminius metodus.

Dr. Jūratė Žeimė iš karto perspėja, kad fitovirusai nekelia mirtino pavojaus žmonių sveikatai ir nereikėtų pulti į paniką dėl fitovirusais užkrėstų ar užsikrėtusių vaisių ir daržovių.

Paklausta patarimo, ji teigia, kad nereikėtų valgyti vienodo maisto. „Jeigu kažkur kažkiek pavalgėte žalių daržovių ar vaisių – tai dėl fitovirusų jos tikrai nesukels tiesioginio pavojaus. Taigi fitovirusų neverta bijoti, tad veganai tegul lieka veganais, vegetarai – vegetarais, žaliavalgiai – žaliavalgiais“, – pusiau rimtai, pusiau juokais konstatuoja mokslininkė, kuri pabrėžia, kad kaip ir visur, svarbiausia – saikas, ypač naudojant nežinomos kilmės produktus, tarp jų ir vaisius, daržoves, uogas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai