Ligšiolinė parama maro zonoje labiau primena anekdotą, o ne pagalbos ranką
2014-07-16

Vilnius. Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad regionai, esantys afrikinio kiaulių maro apsaugos zonoje, turės vystyti kitus verslus. Į šią zoną patekusių savivaldybių vadovai sako, kad prieš kiaulių augintojus buvo panaudotos neadekvačios kovos su pavojingu užkratu priemonės, o suteiktos pagalbos nauda abejojama.

„Dabar turi būti naujos žemės ūkio ministrės išvykos į tuos regionus kartu su specialistais ir aiškinama, kokia galima finansinė parama, kad tie regionai persiorientuotų į kitą verslą ir atsigautų", - antradienį Seime pristatydamas būsimus Ministrų kabineto darbus sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, Lietuva turi 700 km sieną su Baltarusija ir dėl maro šis regionas apie 10 metų negalės auginti kiaulių.

Dojus agro 19 09 10

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija iki kitų metų sausio 24 dienos pratęsė ekstremalią padėtį šešiuose Lietuvos rajonuose. Į padidintos grėsmės zoną Lietuvoje įeina Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos ir Šalčininkų rajonai. Maro užkratas sausio pabaigoje oficialiai patvirtintas Lietuvoje, kiek vėliau - ir Lenkijoje.

Pasijuto išduoti

„Prieš kiaulių augintojus, patekusius į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną, buvo panaudotos neadekvačios kovos su pavojingu užkratu priemonės ir suteikta abejotina pagalba", - įsitikinęs Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. Anot jo, valdžios sumanymą skirti paramą kiaules išskersti privalėjusiems Alytaus, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonų bei Druskininkų gyventojams, kurie atsisakys žemės ūkio veiklos ir imsis alternatyvios veiklos, paslaugų tiekimo ir tradicinio amatų puoselėjimo, žmonės priėmė kaip pasityčiojimą ir dar vieną apgavystę.

NMA statistika patvirtina, kad pasiūlymas atsisakyti žemės ūkio veiklos kaimo gyventojams didelio susidomėjimo nesukėlė. Kreipėsi tik 22 pretendentai dėl paramos. Iš Alytaus apskrities, kurioje buvo užfiksuotas afrikinio kiaulių maro židinys, vos 6 dzūkai panoro imtis alternatyvios veiklos.l

Pasak V. Mikalausko, toks pasyvumas nestebina, esą tik nedaugelis žmonių, visą gyvenimą auginusių kiaules, garantavusias jiems sotų gyvenimą, pradės drožti šaukštus ar krepšius pinti. „Žmonėms tai košmaras. Gal drožti šaukštus ir išmoktų, bet kur juos dėti - nebent valstybė pati ir supirktų", - piktinosi Varėnos rajono vadovas.

Išskerdus kiaules, apmirė ir ūkininkų turgūs. Niekas neperka grūdų, paršelių.

Įdomi situacija klostosi ir dėl pasėlių deklaravimo. Žemdirbiai sunerimę, ar gaus išmokas, jei pasėliai deklaruoti, o nevykdomas įsipareigojimas laikyti tam tikrą skaičių kiaulių. Kiti į pasėlių deklaravimą visai numoja ranka, esą kokia prasmė auginti, jei nebus kam sušerti.

Paramą teikia patys

Anot Varėnos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Alės Baniūnienės, parama, pakeičiat žemės ūkio veiklą į alternatyvią veiklą, varėniškių dėmesio nesulaukė. Į susitikimą su ŽŪM atstovais, kurie aiškino jos panaudojimo galimybes, atėjo viena ūkininkė.

„Žmogus, auginęs 50 kiaulių ir turintis 14 vaikų (kai kurie jau suaugę), atėjęs į kabinetą verkė", - pasakojo V. Mikalauskas. Mero nuomone, 165 litų kompensacija už paskerstą kiaulę ir įsipareigojimas neauginti vienus metus kiaulių, labiau panašu į anekdotą, o ne ištiestą pagalbos ranką. Ne veltui žmonės sako, kad tokia kompensacija tik padidins pašalpų gavėjų būrį.

Kol valdžia džiaugėsi priimtais sprendimais dėl paramos, atsisakiusiems žemės ūkio veiklos kaimo gyventojams, Varėnos rajono savivaldybė nusprendė ieškoti kitų sprendimo būdų. Buvo įsteigtas Žemdirbių rėmimo fondas, į kurį pervedė beveik 21 tūkst. litų. Į fondo paramą (50 proc. išlaidų) gali pretenduoti kiekvienas varėniškis, išskerdęs kiaules ir vietoje jų nusprendęs auginti paukščius, avis, triušius ar bites bei pateikęs reikalingus dokumentus.

A. Baniūnienės teigimu, dėl paramos kreipėsi 38 varėniškiai. Daugiausiai ūkininkų pirko viščiukus, vištas, kalakutus, antis, avis, keletas įsigijo triušių, bičių šeimynų. Beveik visi prašymai iki 1000 litų, tik vienas žmogus paršo paremti beveik 5000 tūkst. litų.

Ūkininkas Aleksandras Besikirskas, auginęs paršavedes ir iš to užsidirbdavęs pragyvenimui, liko be veiklos ir be pajamų. „Užsiimti gyvulininkyste kaimo žmogui patikimiau, šaukštų drožimas ir krepšių pynimas jos neatstos", - tvirtina A. Besikirskas. Jis vietoje kiaulių nusipirko bičių, triušių, vištų ir kreipėsi paramos į savivaldybės fondą.

Nauja parama - naujos viltys

Dėl priverstinio kiaulių išskerdimo į neviltį įstumtiems dzūkams nepanorus imtis alternatyvios veiklos - tradicinių amatų kūrimo, Žemės ūkio ministerija siūlo naują išeitį - paramą galvijų, avių, ožkų, triušių ir paukščių augintojams.

Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas" antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) taisykles, parama bus teikiama tik gyvulininkystės veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje vykdantiems žemdirbiams. Paramą galės gauti ir tie ūkininkai, kurių žemės valdų plotų ne mažiau kaip 50 proc. patenka į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną.

Paramos biudžetas padidintas nuo 8 iki 22 mln. litų. Didžiausia suma, į kurią gali pretenduoti ūkininkas - beveik 1,4 mln. litų. Paraiškos paramai gauti priimamos nuo liepos 14 dienos iki rugpjūčio 29 d.

Nemažai nusiskundimų dėl išskerstų kiaulių ir apgailėtinų kompensacijų išklausiusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauką ši žinia nudžiugino. „Savivaldybės darbuotojai apsilankys pas kiekvieną stambesnį kiaulių laikytoją ir padės užpildyti reikalingus dokumentus paramai gauti - nenorime, kad dzūkai ir vėl liktų tuščiomis rankomis. Šį kartą ŽŪM siūlo realią paramą", - teigė A. Vrubliauskas.

Ūkininkas A. Besikirskas, sužinojęs apie naują paramą, taip pat apsidžiaugė. „Tikriausiai dar nusipirksiu ir avių", - dalijosi ateities planais ūkininkas

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai