Kiaulių maro plitimas Baltarusijoje gąsdina kaimynes (Papildyta)
2013-07-08

Vilnius. Penktadienį Baltarusijoje oficialiai patvirtintas antras afrikinio kiaulių maro atvejis, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jis išaiškintas Vitebsko rajone, Kopti kaime esančiame kiaulių komplekse „Lučesa", kuris priklauso Vitebsko duonos produktų kombinatui.

Minėtame kiaulių komplekse iš nugaišusių penkių kiaulių paimtų mėginių laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad kiaulės buvo užsikrėtusios šiuo maru. Kaip teigia Baltarusijos veterinarijos specialistai, kiaulės jau pradėtos naikinti ligos židinyje bei apylinkėse.

„Sprendžiant iš protrūkių lokalizacijos Baltarusijoje, t. y atstumų tarp ligos židinių, galima įtarti, kad afrikinio kiaulių maro epidemiologinė situacija kaimyninėje šalyje yra itin sudėtinga. Todėl prašome visų Lietuvos gyventojų, o ypač gyvenančių kaimo vietovėse netoli kaimyninės šalies ir turinčių reikalų  Baltarusijoje, būti budriems ir itin griežtai laikytis biosaugos reikalavimų", - komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Kaimynės uždraudė importą iš Baltarusijos

Pirmasis kiaulių maro protrūkis šioje šalyje užfiksuotas Gardino srityje, Ivjevsko rajone esančiame Čiapun kaime, netoli Lietuvos sienos.

Afrikinio kiaulių maro židinių Baltarusijoje tyrimai parodė, jog šios ligos užkratas pateko su pašarais iš Rusijos, pranešė Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor".

Dojus agro 19 09 10

Dėl Baltarusijoje kilusios afrikinio kiaulių maro epidemijos Latvija uždraudė baltarusiškų mėsos ir pieno produktų importą, teigiama Latvijos ambasados pranešime. Jame taip pat pažymima, jog sugriežtinta iš Baltarusijos į Latviją atvykstančiųjų bagažo kontrolė.

Analogišką sprendimą priėmė ir Estija. Importą iš Baltarusijos taip pat apribojo Ukraina ir Rusija.

EK prisideda raginimais

Liepos 2 d. Europos Komisijos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (SCOFCAH) išplatino viešą pareiškimą, kuriame išreiškiamas bendras Europos Komisijos ir visų Europos Sąjungos valstybių susirūpinimas dėl Afrikinio kiaulių maro Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios pavojingos ligos židiniai patvirtinami vis arčiau Europos Sąjungos sienų. Taip pat pabrėžiama, kad vienas iš svarbių rizikos veiksnių ligai plisti - tai intensyvus transporto priemonių ir keleivių judėjimas pasienio regionuose, todėl turi būti taikomos ir stiprinamos visos kontrolės priemonės, skirtos tokiai rizikai mažinti.

Komiteto nariai posėdžio metu svarstė Lietuvos atstovų pristatytas priemones, taikomas pasienio veterinarijos postuose su Baltarusija - transporto dezinfekciją, sustiprintą keliaujančių asmenų asmeninio bagažo kontrolę. Pripažinta, kad tai efektyvios priemonės kaip įmanoma labiau sumažinti užkrato patekimo riziką į Europos Sąjungą ir turėtų būti taikomos visuose pasienio veterinarijos postuose, kuriuose Afrikinio kiaulių maro platinimo rizika yra didesnė.

Komiteto nariai ir Europos Komisijos atstovai pasiūlė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kompetentingoms institucijoms sudaryti bendrą veiksmų planą ir koordinuoti taikomas priemones šiai pavojingai gyvūnų užkrečiamajai ligai likviduoti.

Lietuva pradėjo visuotinį dezinfekavimą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, įsigijusi reikalingą dezinfekavimo įrangą ir priemones, pasienyje su Baltarusija nuo ketvirtadienio dezinfekuoja visas transporto priemones, saugodama savo teritoriją nuo afrikinio kiaulių maro. Savaitgalį buvo baigti tiesti laikini dezinfekavimo kilimėliai, vėliau kelininkai įrengs nuolatinius.

„Iki šiol dezinfekavome tik bandovežius, tačiau dabar dezinfekuojamas visas transportas - krovininiai, lengvieji automobiliai", -  sakė VMVT vadovas J. Milius.

Jo teigimu, visoje Lietuvoje, daugiausiai pasienio zonose su Baltarusija, iki šiol yra paimta ir ištirta daugiau kaip 4 tūkst. mėginių, tačiau afrikinio kiaulių maro užkrato kol kas nerasta.

„Dabar kiekvieną dieną bendraujame su Europos Komisijos atstovais dėl europinės paramos skyrimo, tačiau atsakymo dar neturime. Mus informavo, kad prašymas yra svarstomas. Pagalbos reikia ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Lenkijai, tačiau jų sienos su Baltarusija yra trumpesnės negu Lietuvos ir Baltarusijos", - sakė J. Milius.

Lietuva prašo Europos Komisijos skirti 3,5 mln. eurų (12 mln. litų) paramos apsiginti nuo Baltarusijoje siaučiančio maro. Į dezinfekavimo priemones ir įrangą tarnyba investavo 750 tūkst. litų. Prognozuojama, kad saugantis užkrato kova su juo gali trukti 5-10 metų.

Brandinama idėja tarp Lietuvos ir Baltarusijos pastatyti 500 kilometrų ilgio tvorą, skirtą sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą, - ji kainuotų apie 10 mln. litų.

Siūlo ilgalaikės apsaugos priemones

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas nemano, kad afrikinio kiaulių maro patekimo grėsmė iš Baltarusijos greitai baigsis, todėl siūlo neapsiriboti jau veikiančiomis prevencijos priemonėmis. Jis raštu kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių, žemės ūkio, aplinkos bei vidaus reikalų ministrus, siūlydamas numatyti ilgalaikės apsaugos nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų patekimo priemones.

Nors teisės aktuose numatytas reikalavimas išplauti ir dezinfekuoti gyvulių transporto priemones, šaltuoju metų laiku jis nevykdomas. LKAA direktorius siūlo sutvarkyti ir griežčiau kontroliuoti Lietuvoje esančių kiaulių skerdyklų transporto priemonių plovyklas, kad gyvulių transporto priemonės būtų plaunamos ir dezinfekuojamos visus metus.

Kadangi afrikinis kiaulių maras plinta kaimyninėje šalyje ir sparčiai artėja prie Lietuvos, A. Baravykas siūlo suregistruoti visas kiaulių laikymo vietas ir ieškoti galimybių pasienio su Baltarusija rajonuose išpirkti smulkių kiaulių augintojų laikomas kiaules ir su pasienio rajonų gyventojais sudaryti sutartis dėl pasitraukimo iš smulkios - iki šimto kiaulių - kiaulių laikymo veiklos 3-5 metams. Taip pat siūloma sumažinti laukinių šernų populiaciją rajonuose, besiribojančiuose su Baltarusija ir Rusija.

A. Baravyko nuomone, reikėtų paskirti tik už kiaulininkystės ūkių biosaugos kontrolę atsakingus asmenis, suteikti jiems technines priemones ir įgaliojimus vykdyti giežtą ir nuolatinę kiaulių laikymo vietų, transporto priemonių, skerdyklų ir kitų su kiaulininkyste susijusių rizikingų vietų biosaugos kontrolę.

A. Baravyko manymu, reikėtų iš anksto numatyti gyvūnų užkasimo arba deginimo vietas. Jei afrikinis kiaulių maras vis dėlto pasireikštų ir Lietuvoje, vienintelė, Rietave esanti, šalutinių gyvūninės kilmės atliekų šalinimo ir utilizavimo įmonė dėl nenumatytų priežasčių būtų nepajėgi sunaikinti susidariusių šalutinių gyvūninės kilmės atliekų.

VMVT, BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuriam žemdirbių savivaldos finansavimo modeliui pritartumėte?
Orai