Kaunas. Veršelio augimas, brendimas, o vėliau – ir jo produkcijos potencialas daug priklauso nuo to, kaip jis gyveno pirmosiomis dienomis ir savaitėmis. 

Viską tinkamai įgyvendinti kasdieniame gyvenime neretai yra didelis iššūkis. Tačiau yra keli aktualūs dalykai, kuriuos verta prisiminti ir sistemingai taikyti, rūpinantis ir auginant prieauglį – būsimas piendaves ar žindenes.

Visų pirma – jauniklio priežiūra po veršiavimosi. Čia svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:

• aplinka, kurioje atvedamas veršelis, 
• bambos priežiūra,
• krekenos – per pirmą valandą, 
• krekenų kokybė,
• reguliari girdymo butelių ir kibirėlių su čiulptukais priežiūra.

Veršelių laikymo sąlygos

Tinkamiausia vieta laikyti pieninės veislės naujagimį veršelį – švarus, sausas, t. y. gausiai pakreiktas, vienvietis gardelis gerai ventiliuojamose patalpose be skersvėjų. Galima išskirti kelis rodiklius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Pirmasis iš jų – temperatūra. Remiantis moksline literatūra, pirmą mėnesį jauniklis patogiai jaučiasi +10–25 °C temperatūroje. Vėliau šios ribos plečiasi – veršeliui tinka ir žemesnė temperatūra (0–23 °C). Tai vadinamoji termiškai neutrali temperatūrinė zona, kurioje jam nereikia papildomos energijos sušilti ar atvėsti. Tik atkreipkite dėmesį, kad jutiminei temperatūrai įtakos turi ir lauko ar patalpų drėgmė, oro srautas, krituliai.

Būtina sąlyga – tvarto ir veršelių laikymo patalpų ventiliacija. Uždarose patalpose laikomi jaunikliai turi gauti šviežio ir švaraus oro. Amoniako dujos, kurios išsiskiria į aplinką su išmatomis ir šlapimu, nevėdinamų patalpų aplinkoje esančios dulkės stipriai dirgina veršelių kvėpavimo takus ir akis. Tai silpnina apsauginį gleivinių barjerą ir veršeliai tampa imlesni infekcinėms kvėpavimo takų ligoms.

Šios ligos cirkuliuoja ūkiuose, kur didelė veršelių koncentracija ir yra pavojingos ne tik veršeliams, tačiau ir su jais dirbantiems ūkio darbuotojams. Tad patalpas būtina gerai vėdinti nesukeliant skersvėjų.

Jei gardeliuose vyksta skirtingų amžiaus grupių veršelių rotacija, jauniklio laikymo vietą reikia paruošti labai kruopščiai ir atidžiai iš anksto. Patogenai, kuriems kelių savaičių veršeliai jau būna atsparūs, naujagimių organizmą verčia intensyviai kovoti.

Pirmiausia, iškėlus kelių savaičių prieauglį iš gardelio, reikia išmesti nešvarų kraiką, nuo sienų ir grindų nuvalyti išmatas, tuomet jas nuplauti su vandeniu. Tačiau tokį darbą galima atlikti tik ten, kur šalia nėra kitų veršelių, kad su vandens lašais nepasklistų nešvarumai. Todėl geriausias variantas yra stumdomi ant ratukų gardeliai, kurie gali būti išvežti į lauką ir nuplauti stipria vandens srove.

Individualius namelius plauti reikėtų taip pat atokiau nuo kitų ir gerai išdžiovinti, tada dezinfekuoti. Geriausia, kai atliekama šlapia dezinfekcija. Tuomet vėl išdžiovintas, sausas gardelis pakreikiamas švariais pakratais ir yra paruoštas naujagimiui. Gardelį galima uždėti ant paletės ar lentų – taip kraikas mažiau šlampa ir šąla nuo grindų, nepersisunkia, o veršelis izoliuojamas nuo šaltos žemės ir drėgmės.

Visą tekstą apie tai, kokia turi būti jauniklio priežiūra po veršiavimosi, kokios problemos dažniausiai kyla, kaip atpažinti sergantį veršelį ir kokia turėtų būti pirmoji pagalba, skaitykite žurnale „Mano ūkis“.