Dėl afrikinio kiaulių maro planuojama prašyti iki 100 proc. EK kompensacijos
2014-08-05

Vilnius. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija planuoja Europos Komisijos prašyti iki šimto procentų išlaidų, susijusių su afrikinio kiaulių maro padarinių likvidavimu ir prevencija, kompensavimo.

Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, nuspręsta paramos į EK kreiptis dėl trijų pagrindinių priemonių grupių: maro prevencijos ir kontrolės, paramos smulkiesiems kiaulių augintojams bei užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo komandos sukūrimo.

Planuojama maro prevencijos ir kontrolės užtikrinimui prašyti EK lėšų tyrimams ir stebėsenai, visų transporto priemonių dezinfekcijai pasienyje su Baltarusija. Žadama siūlyti EK inicijuoti ir finansuoti bendro mokslinio centro Baltijos šalims ir Lenkijai įkūrimą. Prie centro galėtų būti įkurtos atskirtos laboratorijos, kurios dirbtų kiekvienoje iš valstybių. Ministrė dar kartą akcentavo, kad visoms šalims, padedant EK, būtina reguliuoti ir kontroliuoti šernų populiaciją. Taip pat, anot jos, svarbus ir švietimas bei informacinė sklaida.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Antras priemonių blokas - parama smulkiesiems kiaulių augintojams. Pasak V. Baltraitienės, tiems, kuriems tenka kiaules išskersti žadama prašyti 100 proc. EK finansavimo, o žemdirbiams, norintiems tęsti veiklą, būtų kompensuojamas kitų gyvulių įsigijimas. Čia planuojamas paramos intensyvumas - 70 proc.

Dar kartą akcentuota būtinybė suburti užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo komandą. „Mes manome, kad tai turi būti specializuota komanda - ir ne tik afrikinio kiaulių maro, bet ir visų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimui (...) Utilizavimas taip pat turėtų būtų finansuojamas iš EK", - kalbėjo ministrė.

Pasak V. Baltraitienės, negavus paramos Lietuva galėtų finansuoti tik reikalingus tyrimus ir kompensuoti kiaules išskerdusiems ūkininkams.

„Kitų priemonių nematau galimybių įgyvendinti, nes tai būtų didžiulė našta. Tuo mes ir motyvuojame, kad mes nepajėgūs įgyvendinti, bet tada neužkertame kelio maro plitimui", - sakė V. Baltraitienė.

Ministrės teigimu, tikslios reikalingos sumos dar nėra aiškios. „Šiandieną sumomis neoperuojame (...) Prevencijai ir kontrolei norime šimtaprocentinio finansavimo, perėjimui (prie kitokios gyvulininkystės, - red.) mes galime kalbėti apie 70 proc., o komandos įsteigimui ir sukūrimui - 100 proc. prašyti EK lėšų. Toliau komandos palaikymui galbūt gali prisidėti pačios valstybės", - po priemonių plano aptarimo žurnalistams sakė V. Baltraitienė.

Būtinybę žinoti, kad EK finansuos kovos su afrikiniu kiaulių maru priemones pabrėžė ir Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybas direktorius Jonas Milius. „Svarbiausia, kad žinotume, ką gausime, nes sausį, kai nustatėme afrikinį kiaulių marą, tik balandį sužinojome, kokius pinigus gausim iš Europos Komisijos. Negalime įvardinti tų sumų, nes situacija nuolat keičiasi, neaišku ar nebus daugiau tų židinių", - sakė J.Milius.

Lietuvos parengtas priemonių planas bus derinamas su Estija, Latvija ir Lenkija, o iki rugpjūčio 15 d. jį tikimasi pateikti ir Europos Komisijai. Praėjusią savaitę keturios šalys sutarė bendromis jėgomis kovoti su virusu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai