Kaunas. „Kai pirmą kartą pamačiau karvę, pamiršau apie bet kokius planus gydyti šuniukus ir kačiukus. Lūžis įvyko akimirksniu“, – juokiasi veterinarinę mediciną studijuojanti Ugnė Polikauskaitė. Stebina, kad šį kelią pasirinkusi Ugnė – tikra kaunietė.

„Po pirmosios studijų savaitės supratau, kad pasirinkau teisingai – veterinarija man iškart tiko ir patiko. Atsiradau man skirtoje vietoje“, – pasakoja LSMU Veterinarijos akademijos penktakursė U. Polikauskaitė.

Pasak Ugnės, ne vieno bendramokslio norą gydyti smulkiuosius gyvūnus stabdo mintis apie dažnai nelengvą bendravimą su jų šeimininkais. O gydydamas galvijus veterinaras dažniausiai turi savo klientus, mažiau tenka bendrauti su nepažįstamais.

„Bet svarbiausia priežastis, dėl kurios renkamės tokį kelią – mums tiesiog labai patinka galvijai. Man karvytė atrodo pats nuostabiausias gyvūnas. Tas neišpasakytas jos smalsumas, kai viską stebi, uosto, laižo, nuteikia labai pozityviai“, – sako U. Polikauskaitė.

Mokosi iš patyrusių veterinarijos gydytojų

Viskas prasidėjo nuo praktikos LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre (PMBC), kur pirmoji pažintis su pieninėmis karvėmis buvo lemtinga – Ugnė užkibo. Po privalomos pasiprašė į savanorišką praktiką PMBC – buvo šalia veterinarijos gydytojo Roberto Vyšniausko, kitų jo kolegų, stebėjo, kaip jie gydo, ką ir kaip daro. „Ten nemažai išmokau“, – džiaugiasi mergina.

Vėliau pradėjo ieškoti praktikos galimybių didesniuose ūkiuose ir taip prasidėjo bendradarbiavimas su bendrovėmis.

„Elmininkuose, baigus trečiąjį kursą, buvo didysis startas, kur galėjau visko pamatyti daug daugiau“, – sako Ugnė apie praktiką žemės ūkio bendrovėje „Elma“ (Anykščių r.). Šiemet ji praktikuojasi bendrovėje „Draugas“ (Radviliškio r.).

Dirba visas vasaras, o per mokslo metus – savaitgaliais. Ugnė įsitikinusi, kad tai pati geriausia praktika, formuojanti realius įgūdžius, nes dirba šalia veterinarijos gydytojo, mato daug gyvulių ir įvairių situacijų.

Technologijas išmano ne iš vadovėlių

U. Polikauskaitė kaip didelį privalumą įvardija tai, kad praktiką atlieka bendrovėse, kuriose įdiegtos naujausios technologijos, pavyzdžiui, integruotas pieno analizatorius (tiria karvės pieno sudėtį per kiekvieną melžimą).

Matydama gyvai tokias technologijas, ji jau žino, kaip jos veikia, kai dalis kitų studentų tik iš dėstytojų apie tai sužino. O naudotis ultragarso aparatu Ugnė pradėjo mokytis dar per praktiką PMBC.

Pro jos akis nepraeina mokslinės publikacijos apie duomenų analizavimą, jai smalsu, kokios informacijos jie suteikia apie ligas. „Ir kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių, kuo daugiau skaitai – tuo labiau priverstas gilintis, – juokiasi studentė. – Tad mokytis sąlygos yra, reikia tik noro.“

Darbas ūkyje, teigia Ugnė, niekada nebus monotoniškas, nes kiekviena diena skirtinga, atsiras vis kažkas naujo. Ir kasdien pildosi būsimos specialistės žinių bagažas.