Afrikinis kiaulių maras smogė ten, kur jo mažiausiai tikėtasi
2014-07-24

Vilnius. Iš visų pusių afrikinio kiaulių maro apsuptai Lietuvai nepavyko išvengti šios pavojingiausios ligos - ji įsisuko į didžiausios Baltijos šalyse kiaulių augintojos UAB „Idavang" vieną iš fermų Ignalinos rajone. Šią žinią patvirtino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Keisčiausia, kad užkratas išplito itin gerai apsaugotoje ir moderniai įrengtoje fermoje Rupinskų padalinyje (Rupinskų k., Ignalinos r.).

VMVT bendrovės „Idavang pranešimą apie padidėjusį kiaulių gaišimą šiai bendrovei priklausančiame Rupinskų padalinyje gavo trečiadienio vakare. Skubios veiklos skyriaus valstybiniai veterinarijos inspektoriai kartu su Ignalinos padalinio veterinarijos gydytojais nedelsiant išvyko į Rupinskų kaimą, kur pradėjo epizootinį tyrimą kiaulių laikymo vietoje. Paimti gyvulių kraujo ir organų mėginiai buvo nuvežti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą kiaulių kritimo priežasčiai nustatyti. Atlikus tyrimą, nustatyta afrikinio kiaulių maro diagnozė.

Pasak VMVT, valstybiniai veterinarijos inspektoriai nustatė užkrato zoną, iš kurios uždrausta išvežti kiaules, kiaulieną, produktus, kurių sudėtyje yra kiaulienos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

UAB „Idavang" generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus teigimu, bendrovė atlieka  savarankišką vidaus tyrimą siekiant išsiaiškinti susidariusios situacijos priežastis bei teikia visą prašomą informaciją veterinarijos pareigūnams. „Idavang" nuo pat įmonės įkūrimo pradžios ypatingą dėmesį skyrė ne produkcijos kokybei ir gyvulių auginimo sąlygoms, bet ir biosaugos reikalavimams. Įmonė buvo rodoma kaip pavyzdinė.

Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Rupinskų kiaulių komplekse laikoma 19 411 kiaulių, iš kurių 10 167 - paršeliai iki 3 mėnesių amžiaus, 1 396 paršavedės, 213 kiaulių daugiau kaip 8 mėnesių, 13 kuilių ir 7 622 kiaulės nuo 3 iki 8 mėnesių amžiaus.

Rupinskų kompleksas išsidėstęs tarp dviejų Afrikinio kiaulių maro ligos židinių, kurių vienas - Latvijoje, pasienyje su Lietuva, kitas - pietrytinėje šalies dalyje. Žinodama tokią komplekso padėtį, „Idavang" jame taikė aukščiausias įmanomas biosaugos priemones.

Pasak įmonės informacijos, jau šių metų pradžioje „Idavang" ėmėsi sugriežtintų prevencinių apsaugos priemonių. Darbuotojai bei įmonės svečiai, paskutines 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į įmonės kompleksus. Darbuotojai negali laikyti kiaulių namų ūkiuose. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, visiems privaloma nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas. Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik per specialų koridorių. Kraunant kiaules transportavimui yra naudojamos trijų dalių rampos. Tokiu atveju, nėra jokio sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų. Į ūkius uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu.

„Siekdama užkirsti kelią galimam kiaulių maro plitimui, Lietuva gerai valdė situaciją, tačiau šios nenuspėjamos ligos grėsmė visada išliko. Rytoj kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Jonu Miliumi vykstame į Ignalinos rajoną vietoje susipažinti su esama situacija. Dėl šio įvykio bus kreiptasi ir į prokuratūrą", - situaciją įvertino žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kad afrikinis kiaulių maras prasiveržė pro šitaip gerai saugomos fermos sienas, stebėjosi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius. Beje, pažiūrėti šios fermos neseniai buvo atvykę ES ir Rusijos inspektoriai.

Pasak „Idavang" informacijos, kiaulių banda buvo apdrausta. „Idavang" Lietuvoje iš viso valdo 11 kiaulininkystės kompleksų.

Maro užkratas kol kas nepalietė tik Estijos, o štai kaimyninėse šalyse - Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje užfiksuotas ne vienas  šios ligos židinys. Afrikinis kiaulių maras - žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Gydymo nuo jos nėra, sergantys gyvūnai naikinami.

Neatmetama tyčinio užkrėtimo versija

VMVT vadovas LRT radijui šiandien sakė, kad dėl kiaulių komplekse nustatyto afrikinio kiaulių maro kreipėsi į prokuratūrą. J. Milius dar kartą pakartojo, kad tai yra keistas užsikrėtimas, nes visuose komplekso tvartuose rasta po dvi-tris sergančias kiaules, o iš maždaug 50 ištirtų kiaulių užsikrėtusių yra per 30. Jo teigimu, užkratas į kompleksą galėjo patekti tik per pašarus. Vis dėlto kyla labai daug klausimų, kaip pašarai galėjo paskleisti virusą, jeigu yra termiškai apdorojami. Todėl tyčinis užkrėtimas irgi nėra atmetamas.

Kitose Lietuvos kiaulių fermose, pasak J. Miliaus, kol kas nėra numatoma imtis kokių nors specialių veiksmų, nes yra naudojamos visos papildomos priemonės apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro plitimo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai