Žmonių ir bebrų kova: laimės ištvermingesni
2014-07-04

Vilnius. Dėl sunkiai suvaldomo bebrų šeimininkavimo po vandeniu atsiduria pievos, pasėliai, miškai ir net keliai. Ūkininkus tai varo į neviltį, Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių tarnautojai piktinasi įstatymais ir beviltiškai skėsčioja rankomis, o aplinkosaugininkai ramina - esą problemai išspręsti tereikia tvarkos.

Pagalbos nesulaukė

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) teigimu, šalyje spontaniškai didėjant bebrų populiacijai, sparčiai daugėja jų užtvankų melioracijos grioviuose. Kai kuriose savivaldybėse net penktadalis melioracijos griovių užtvenkta, o tinkamai spręsti šią problemą trukdo netobuli įstatymai.

Tikėdamasi pakeisti situaciją, LSA kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų pačioms savivaldybėms finansuoti bebrų užtvankų ardymą ir sugriežtinti medžiotojų atsakomybę už medžioklės plotų priežiūrą. „Svarstome, ką daryti toliau, gal reiks kreiptis į Vyriausybę", - sako LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Ir ŽŪM nedaug kuo gali padėti ūkininkams kovoje su bebrais. „Rašėme ne vieną raštą Aplinkos ministerijai dėl bebrų, bet problemos sprendimas nejuda iš vietos", - tvirtina ŽŪM Žemės ir išteklių departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Silvirijus Dangveckas. Anot jo, bebrai dažniausiai atsiranda ten, kur netvarka, kur neprižiūrėti, krūmais apaugę melioracijos grioviai.

Teisės aktai leidžia griauti bebrų pastatytas užtvankas ant magistralinių melioracijos griovių, bet tai nedaug duoda naudos. „Vienoje vietoje išardo, kitoje atstato. Kol nebus mažinama jų populiacija, tol naudos nebus", - įvardijo esą vienintelį veiksmingą kovos su bebrais būdą S. Dangveckas. Jo nuomone, bebrų medžioklę galėtų suaktyvinti šių žvėrelių kailių supirkimas, bet kol nėra paskatos, nėra ir veiklos.  
Kaltina netvarka
„Prieš 20 metų dėl bebrų nebuvo problemų, nes melioracijos grioviai buvo prižiūrimi", - tvirtino Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas gamtininkas Salemonas Paltanavičius. Jo nuomone, tai, kad dabar melioracijos grioviuose kyla bebrų užtvankos, yra neūkiškumo ir netvarkos išraiška.

„Mes paruošiame tiems gyvūnams sąlygas, o kai šie pasinaudoja jomis, pykstame", - aiškino gamtininkas. Jo įsitikinimu, esanti teisinė tvarka visiškai tenkina bebrų  gausos reguliavimą. Kasmet sumedžiojama trečdalis ar ketvirtadalis jų populiacijos, nėra jokių apribojimų medžioklės apribojimų, ūkininkams leidžiama ardyti jų užtvankas, o jei bebrai padaro žalos, įstatymai numato, kad ją atlygintų medžiotojai, į kurių medžioklės plotus įeina bebravietė.

Gamtininko nuomone, išimtinais atvejais, kai dėl bebrų veiklos apsemiami keliai ir sankasos, reikėtų duoti leidimą juos medžioti net ir vasarą. Labiausiai bebrų veikla suaktyvėja nuo rugsėjo, kai jie pradeda ruoštis žiemai ir statyti užtvankas, o bebrų medžioklės sezonas prasideda nuo rugpjūčio 1-sios ir tęsiasi iki balandžio 15 dienos.

Statistika abejoja

Šiais metais šalyje priskaičiuojama beveik 45 tūkst. bebrų. Kasmet šių vandens gyvūnų, remiantis Aplinkos ministerijos pateikiama informacija, sumedžiojama tūkstančiai. Per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiota vos ne pusė populiacijos - maždaug 22 tūkst. bebrų. Beveik dvigubai daugiau nei per 2012-2013 metų medžioklės sezoną.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Alytaus rajono skyriaus „Dzūkijos ūkininkas" pirmininko Romo Kisleravičiaus, jei tikėti statistika, atrodytų, jog bebrų populiacija reguliuojama, tačiau tikrovė kitokia.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Statistika netiksli, bebrų yra daug daugiau nei oficialiai teigiama, nes medžiotojams naudinga, kad šių žvėrių būtų daug ir nereikėtų ilgai vargintis medžiojant", - teigė R. Kisleravičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir Alytaus rajone ūkininkaujantis Valdas Lukoševičius - esą medžiojamao vis daugiau, bet atrodo, kad bebrų kaip ir šernų tik daugėja. „Užtvankas ant melioracijos griovių išardome prieš kiekvieną žiemą, bet po kurio laiko sugrįžę tie patys bebrai ar atėję nauji visus darbus paverčia niekais", - piktinosi ūkininkas.

V. Lukoševičiaus nuomone, veiksminga kovos priemonė su bebrais būtų statybinių medžiagų atėmimas, tačiau to padaryti neįmanoma, jei melioracijos griovys driekiasi per mišką ar jo atšaka yra upelis.   

Kovą pralaimi

Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Ruslano Naruneco tvirtinimu, savivaldybės kovą su bebrais kol kas pralaimi. Jis tik iš dalies pritaria nuostatai, jog bebrai karaliauja ten, kur apleisti melioracijos grioviai.

„Su traktoriais išgriauname užtvankas, išvalome griovius ir atstatome hidrologinį režimą, o po mėnesio vėl tas pats", - tvirtino R. Narunec. Esą taip nutiko Paberžės seniūnijos Žiemaitelių kaime. Bebrai užtvindė kanalizuotą griovį ir vanduo pradėjo semti autostrados sankasą. Savivaldybė savo lėšomis išvalė užtvanką, o po mėnesio ir vėl pasipylė pranešimai apie užtvindytą griovį.

Anot jo, užtvankų ardymas primena kovą su vėjo malūnais, o ne problemos sprendimą iš esmės. R. Naruneco teigimu, bebrams užtvankai pastatyti nereikia medžių. Būdami puikūs statybininkai, jie tvirtas užtvankas suręsti sugeba vien iš žolių ir grunto.

„Absurdiška situacija - įstatymai numato, kad bebrų padarytą žalą turėtų atlyginti medžiotojai, bet nėra metodikos, kaip tą žalą apskaičiuoti", - teigė R. Narunec.

Jo nuomone, patikimiausia priemonė, galinti apsaugoti melioracijos griovius nuo užtvenkimų - bebrų populiacijos mažinimas. „Reikėtų susitarti su medžiotojais, kada bus ardoma užtvanka, ir juos pasikviesti pagalbon", - siūlo R. Narunec.

Aiškina skirtingai

Anot G. Vaičionio, bręsta ir nauja su bebrais susijusi problema - jų populiacijos kontrolė vadinamuose sureguliuotuose upeliuose. „Sureguliuoti upeliai yra melioracijos sistemos dalis, bet Aplinkos ministerija juos traktuoja tik kaip gamtos objektus, o ne melioracijos kanalus", - teigė LSA atstovas G. Vaičionis.

Sureguliuotų upelių sąrašas Aplinkos ministerijos iniciatyva plečiamas, įtraukiant į apskaitą vis naujus melioracijos sistemos elementus. Taip daroma nepataisoma žala melioracijos sistemoms ir melioruotiems žemės plotams, nes bebrų užtvankų ardymas juose praktiškai neįmanomas.

Tokiose vietose su bebrais kovoti bus galima tik juos medžiojant, bet vargu ar tai duos efektą, nes bebrai nėra medžiotojų itin geidžiami medžioklės trofėjai, nors ir teigiama, kad bebriena populiarėja.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai