Vilnius. Klaipėdos apygardos teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto išteisinimo ir už išnaudojimą priverstiniam darbui bei naudojimąsi asmens priverstiniu darbu išteisintiesiems skyrė tūkstantines baudas, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo dėl užsienio piliečių išnaudojimo priverstiniam darbui buvo išteisinti žemės ūkio bendrovės direktorė, pajininkas ir pati bendrovė.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismo buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinti kaltais du fizinius bei juridinį asmenį dėl dviejų Tadžikijos piliečių išnaudojimo gyvulių priežiūrai bei kitiems sunkiems ūkio darbams.

Teismas vyrą pripažino kaltu išnaudojimo priverstiniam darbui ir skyrė 7,5 tūkst. Eur baudą. Dėl naudojimosi asmens priverstiniu darbu kalta pripažintai žemės ūkio bendrovės direktorei skirta 7 tūkst. eurų bauda, o juridiniam asmeniui – 25 tūkst. Eur bauda.

Vienam iš nukentėjusiųjų priteistas neturtinės žalos atlyginimas: iš nuteisto vyro – 1 tūkst. Eur, iš direktorės ir juridinio asmens – po 500 Eur.

Bylos duomenimis, žemės ūkio bendrovės pajininkas, tuo pačiu metu dirbdamas ir vienos gerai žinomos transporto įmonės vadovu, buvo atsakingas už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tolimųjų reisų vairuotojais. Jis įdarbino du Tadžikijos piliečius transporto įmonėje, tačiau, pasinaudodamas nukentėjusiųjų socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, apgaule, be darbo sutarties, juos įtikino dirbti savo dukros vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.

Tyrimo duomenimis, užsienio piliečiai gyveno metaliniuose konteineriuose ir, nesant nustatytų darbo ir poilsio valandų, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbo sunkius ūkio darbus septynias dienas per savaitę.

Vienu metu asmenys prižiūrėdavo daugiau kaip 400 gyvulių (avių, ožkų, galvijų). Jie buvo stebimi per ūkyje įrengtas vaizdo kameras, jiems nuolat skambinta ir raginama dirbti, taip kontroliuojant ne tik darbo procesą, bet ir neleidžiant ilsėtis ar išvykti iš ūkio.

Žemės ūkio bendrovės direktorė, žinodama apie darbuotojų išnaudojimą ir apgaulę, naudojosi jų priverstiniu darbu. Nustatyta, kad darbo sutartis faktiškai buvo sudaryta su transporto įmone, kuri mokėjo atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu žemės ūkio bendrovė nepatyrė darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių mokėjimo išlaidų, o kartu buvo užtikrinta gyvulių priežiūra ir nenutrūkstama ūkio veikla.