Žemaitukai šalia Žemaitijos kalvų
2013-02-18

Kelmė. Skruzdėlynės vienkiemyje gyvenantis ūkininkas Marijus Čekavičius augina žemaitukų veislės žirgus. Į vienkiemį grįžo patyręs ir savo verslo, ir asmeninio gyvenimo bankrotą.

Marijus Čekavičius gyvena daugiau kaip dviejų šimtų metų senumo troboje. Čia jo gimtinė. Čia atsiskyrėlio gyvenimo būdą pasirinkęs vyras atrado sielos prabangą po to, kai Raseiniuose bankrutavo jo malūnas, kuriame dirbo šeši žmonės.

Žlugo ne tik verslas, iširo ir šeima. Šiandien buvęs verslininkas sako esąs dėkingas tiems, kurie jį „subankrotino", nes galėjo ištrūkti iš voverės ratą primenančio stereotipų pasaulio. Gimtinėje sukūrė ekologinį ūkį. O didžiausias Marijaus džiaugsmas - žirgai.

Dojus agro 19 09 10

Paklaustas, ar apsimoka auginti žemaitukų veislės žirgus, Marijus Čekavičius nustemba: „Negalima šnekėti, ar apsimoka. Tai mūsų gyvoji istorija. Iki pat viduramžių žirgas buvo laikomas geriausiu žmogaus draugu. Žemaitukas - šilčiausias gyvūnas. Nueini į ganyklą - pripuola kumeliukas, kiša galvą po pažastimi, kad paglostytum. Kumelės užtveria kelią, kad neišeitum iš ganyklos."

Marijus Čekavičius ir jo žirgai. Ūkininkas sako, jog tai pati maloniausia draugystė

Istoriją išmanantis Marijus pasakoja, jog Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais miškuose ganėsi laukinių žirgų kaimenės. Caro laikais žemaitukus vežė į Anglijos anglių kasyklas. Ten juos nuleisdavo po žeme. Žemaūgiai žirgai tiko šiam darbui. Jie traukdavo vežimėlius su anglimi. Šachtose dauguma ir baigė savo gyvenimą. Pokario metais Lietuvoje tebuvo likę 550 žemaitukų veislės kumelių.

Žemaitukai tinka pramogoms

Žemaitukų veisimu M. Čekavičius užkrėtė ir kitus Kražių seniūnijos gyventojus. Dabar aplink Kražius yra jau dešimt tokių žirgų. Savo žirgus Marijus išveda į viešumą per istorines šventes. Žemaitukai - labai ištvermingi. Eržiliukas Poliaris dalyvauja varžybose ir jau yra laimėjęs pirmųjų vietų.

Ūkininkas svajoja ateityje žirgus panaudoti pramogoms. Aplink Pašilę ir Kražius yra daug įspūdingų piliakalnių. Į juos užjojus, kūnas eina pagaugais nuo aukštumos ir grožio.

Laisvadieniais Marijus moko jodinėti Kražių gimnazijos mokinius. Viliasi, jog vėliau jie patys galės būti jojimo instruktoriais turistams.

„Žemaitijoje - tokios kalvos. Toks gamtos grožis. Lietuvis nuo seno garbino gamtą ir suvokė, jog pats yra iš gamtos ir sugrįš į gamtą. O dabar gamtos pažinimo mums labai trūksta. Kodėl neatgaivinus tokio turizmo? Kražiuose kas antra troba tuščia - puikiausi nakvynės namai. Argi nepatrauklu į savo istorija garsų miestelį atvykusiems turistams?" - ateities vizijas mintyse piešia žirgų augintojas.

Kumeliukų kol kas neparduos

„Jeigu žemdirbys ketina pirkti arklį, visuomet patariu pirkti gerą žirgą su kilmės dokumentais, - kalba Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus. - Už tokį gyvulį ūkininkas gaus paramą. Taigi, nekainuos šienas. Be to grynaveislį su dokumentais žirgą visuomet pelningai parduosi."

Neblogai galima uždirbti ir parduodant žemaitukų prieauglį. Metų eržiliukas kainuoja apie tūkstantį litų, kumelaitė - dvigubai daugiau. Trijų - dešimties metų kumelė - jau apie dešimt tūkstančių litų. Už gerą treniruotą žirgą gali tekti pakloti ir dešimt tūkstančių eurų.

Kadangi žemaitukai priskiriami nykstantiems lietuviškos veislės gyvūnams, už vieno žirgo laikymą kasmet galima gauti 700 litų tiesioginių išmokų.

M. Čekavičius tvirtina kol kas neparduosiąs nė vieno žirgo. Nori priveisti bent dvidešimties bandą. Tuomet žiūrės, ką toliau daryti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai