Ūkininkui apkarto saldieji lubinai
2013-06-18

Gargždai. Jaunas ūkininkas, ekologinio ūkio savininkas, panoręs išbandyti saldžiuosius lubinus ir sertifikuota sėkla užsėjęs daugiau kaip 100 ha, teigia patyręs apie 300 tūkst. litų nuostolį. Iki šiol gražiai stiebęsi augalai baigia sunykti, kaip įtariama, nuo antraknozės. Ūkininkas ketina reikalauti, kad saldžiųjų lubinų sėklos pardavėjai atlygintų nuostolius.

Vienas iš jauniausių Klaipėdos rajono ūkininkų Antanas Lučinskas dirba per tūkstantį ha žemės. Pasirinkęs augalininkystę, jis puoselėja ekologinį ūkį, kurio centras - Agluonėnuose. Nuo praėjusio rudens ūkininkas ėmėsi ir pienininkystės. Todėl gyvulių pašarui pasėjo baltyminių augalų.

„Žemės, kurias dirbu, smėlingos, todėl ankštiniai augalai reikalingi ne tik sėjomainai, bet ir dirvos struktūrai pagerinti, praturtinti ją azotu", - sakė A. Lučinskas.

Dojus agro 19 09 10

Ūkyje saldiesiems lubinams Antanas skyrė kelis plotus, kuriuose neseniai dar ošė miškas. Pūdyminėje žemėje saldieji lubinai gražiai sudygo ir augo. Praėjusią savaitę ūkininkas pastebėjo, kad augalų lapeliai susigarbanojo ir nusviro. Liga pirmiausiai pasireiškė anksčiausiai pasėtuose plotuose, šiuo metu antraknozei būdingų požymių jau esama visuose 114 ha.

Vien už sėklą jaunasis ūkininkas teigia sumokėjęs beveik 60 tūkst. Lt. Nuostoliai, anot jo, siekia 300 tūkst. Lt, juos sudaro: žemės paruošimas sėjai, sėja, tręšimas srutomis, sergančių augalų užarimas bei netektas derlius. „Kviesiuosi komisiją, kad konstatuotų faktą, ir kreipsiuosi į teismą, kad bendrovė atlygintų visus patirtus nuostolius. Tuomet laukus, kuriuos buvau užsėjęs saldžiaisiais lubinais, teks užarti. Tų plotų šiemet jau niekam nepanaudosiu - per vėlus laikas, o augalai per maži, kad pasijustų jų, kaip žaliosios trąšos nauda", - sakė A. Lučinskas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius Almantas Ražukas, paprašytas pakomentuoti situaciją, sakė turįs patikrinti sistemoje, ar tikrai Antanas Lučinskas pirko saldžiųjų lubinų Vilniai sėklą, o jei pirko, tai kokį kiekį. Pasak jo, tai užtruktų šiek tiek laiko, todėl direktorius prašė paskambinti po dienos ar dviejų.

Situacija kartojasi. Prieš ketverius metus taip pat buvo antraknozės - parazitinių grybų sukeliamos kultūrinių augalų ligos - protrūkis tiek ekologiniuose, tiek chemizuotuose ūkiuose. Dėl ligos pasėliai arba sunyko, arba ūkininkai buvo priversti užarti pasėlius, nes nebuvo priemonių, kaip juos išgelbėti. Nei chemizuoti, nei ekologiniai ūkiai neturėjo ir iki šiol neturi registruotų augalų apsaugos priemonių augalams nuo antraknozės gydyti", - sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistė Edita Karbauskienė.

Be to, ūkininkai nesilaikė 3-4 metų fitosanitarinės pertraukos, per kurią dirvožemyje nebelieka ligų sukėlėjų. „Sėklos atnaujinimas ir keitimas Lietuvoje problemiškas, nes nėra iš ko jos atnaujinti", - teigė E. Karbauskienė.

Kadangi prieš kelerius metus tai buvo masinis reiškinys, o ne pavienis atvejis, žemės ūkio ministras priėmė sprendimą netaikyti jokių sankcijų ūkininkams, kurių pasėlius nuniokojo antraknozė.

„Baltyminių augalų - lubinų, žirnių, pupų - plotai mažėja. Kai deklaruojama, kad pirmenybė teikiama gyvulininkystei, lygiagrečiai turėtų būti sprendžiamas ir baltyminių augalų auginimo klausimas, antraip gyvulių pašarui baltymus teks pirkti iš kitų šalių", - problemą įžvelgė ŽŪR darbuotoja.

Klaipėdiškio atvejis neturėtų būti siejamas su sėjomainos ar fitosanitarinės pertraukos nesilaikymu. Saldžiuosius lubinus jis sėjo pūdyminiame lauke iškirtęs mišką. „Galima daryti prielaidą, kad ligos sukėlėjas pateko su sėkla. Jei ūkininkas būtų įsigijęs ne elito ar superelito, o žemesnio atsėlio sėklą, būtų galima kaltinti, kad jos neištyrė", - teigė E. Karbauskienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai