Svetimomis rankomis - tik žarijas žarstyti
2013-11-22

Kelmė. Netoli Tytuvėnų gyvenantis Sigitas Lideika ūkininkauja aštuoniolika metų. Nuo dviejų karvių ir šešių hektarų žemės pradėjusi jauna šeima pamažu plėtė ūkį. Tačiau plėtė tiek, kiek patys pajėgė darbų nudirbti. Darbininkų nesamdo. Nes svetimos rankos, pasak ūkininko, tik žarijoms žarstyti.

Kuršių kaimo ūkininkai Angelė ir Sigitas Lideikos pagal profesiją zootechnikai. Kilę iš Tytuvėnų krašto. Baigė Tytuvėnų žemės ūkio technikumą. Ir dirbo Tytuvėnų tarybiniame ūkyje-technikume, vėliau žemės ūkio bendrovėje.

Kai nebeliko darbo, Sigitą pažįstami kvietė į miestą. Karininko laipsnį turinčiam vyrui siūlė ir policininko, ir muitininko darbą. Tačiau kaime gimęs ir augęs Sigitas laikėsi sėslaus žemaičio logikos: akmuo apželia gulėdamas vienoje vietoje.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kaime namai. Kaime auga trys vaikai. Nusprendė kabintis į žemę. Buvo gavęs tris hektarus iš valstybės. Dar tris dovanojo uošvė. Įsigijo porą karvių. Parduodavo pieną.

Paskui po truputį plėtė bandą. Augindavo telyčaites. Jautukus parduodavo. Iš kuklių pajamų pirko žemės. Tuomet žemė buvo nebrangi - po tūkstantį litų už hektarą.

Dabar savos žemės turi 21 hektarą. Dar apie 10 ha nuomoja. 12 hektarų apsėja javais. Kitus plotus palieka pievoms ir ganykloms. Laiko 12 melžiamų karvių ir šiek tiek prieauglio.

Išėjus vaikams, ūkį mažina

Kol mokėsi vaikai, Lideikos bandą buvo išplėtę iki 30 galvijų. Kai vaikai įsidarbino, gyvulių pasiliko tik tiek, kiek patys pajėgia apliuobti. Svetimų niekuomet nesamdė. Kol buvo namuose, padėdavo vaikai.

Dabar savaitgaliais pagalbon prišoka jauniausias sūnus Valdas, dirbantis Šiauliuose statybininku. Dukra Reda su šeima gyvena ir dirba Vokietijoje. Sūnus Egidijus - tolimųjų reisų vairuotojas.

Jeigu vaikai nebūtų gavę darbo, Lideikos gal būtų laikę didesnę bandą ir plėtę žemės plotus. Tačiau įpratę patys darbuotis kaime ir matyti nuolat dirbančius tėvus, Lideikų vaikai nesikratė jokio darbo ir jo ieškodami nesusidūrė su problemomis.

Sigitas Lideika ir jo kaimynas Edmundas Ancikevičius vienas kitam padeda dirbti žemę ir prie kitų ūkio darbų

„Bandą sumažinome, kad patys pajėgtume karves pamelžti. Ir taip penktą valandą ryto jau tenka keltis. Septintą valandą atvažiuoja „Pakražančio" kooperatyvo autobusėlis paimti pieno. Esame patenkinti. Pieną surenka ir rytą, ir vakarą. Paima dar šiltą. Šiuo metu parduodame po porą šimtų litrų. Nėra problemų dėl kokybės," - pasakoja Sigitas Lideika.

Pasak Sigito, jam priimtiniausias nedidelis šeimos ūkis. Juolab, kad kaime dabar nelabai rasi ką pasamdyti. Ir samdyto darbas - ne toks nuoširdus kaip paties.

Nebeperka Lideikos daugiau ir žemės. Nebent savininkai jiems parduotų tuos plotus, kuriuos dabar nuomojasi. Daugiau plėstis irgi nevertėtų. Juolab, kad žemės kainos dabar išaugo keletą kartų. Už hektarą prašo 5-6 tūkstančių litų. Be to, arti žemės jau ir nebėra.

„Neverta plėstis, - sako Sigitas. - Reikėtų naujų, didesnių ūkinių  pastatų, modernesnės technikos. Tai suvalgytų visą pelną."

Prabangos nėra, bet gyventi galima

Ūkininkas pasakoja, jog mišriame ūkyje pajamų gauna iš pieno, parduotų veršelių. Augalininkystė taip pat neša pelną. Šiemet pardavė 18 tonų grūdų. Derlius buvo labai geras.

Kitus grūdus sušers gyvuliams. Šeima turi nuosavą nedidelį malūną. Patys susimala grūdus ir pasiruošia pašarų.

Iš nedidelio šeimos ūkio Lideikos normaliai išgyvena. Be to, kasmet nusiperka kokio nors inventoriaus. Turi rusišką traktorių, lenkišką šienavimo techniką. Kasmet techniką po truputį atnaujina.

„Darbų labai daug. Per visą ūkininkavimo laiką neleidome sau atostogauti. Prie gyvulių esi pririštas. Dar gerai, kad šienavimas šiais laikais - lengvas. Per vieną dieną susukame šienainį, per kitą supresuojame sausą šieną. Kai dirbau ūkyje, buvo smagiau - darbas kolektyve. Dabar tik pats su savim pasitariu. Bet vis tiek gerai, kad esu pats sau viršininkas," - ūkio privalumus ir trūkumus dėsto S. Lideika.

Per keliolika ūkininkavimo metų Sigitas sako visko išmokęs. Traktorių kaip vaikišką žaisliuką gali po dalelę išardyti ir vėl surinkti. Toks kaimo žmogaus gyvenimas. Privalai viską mokėti pats. Nes kol svetimą prisišauksi, visi terminai praeis. Žemė nemėgsta laukti.

Šeimos ūkis neneša prabangos. Tačiau, pasak Sigito, šeima viską, kas jai būtina, išgali nusipirkti - ir baldų, ir buitinės technikos. Todėl stebisi, kad valdžia kaimo žmonėms dar pašalpas moka. Darbas kaime pats žmogaus rankų šaukiasi. Ir duonos kaime visiems užtektų. Tik reikia netingėti dirbti.

Lideikų giminėje nėra nė vieno bedarbio. Daugelis dirba ir dar šeimos ūkį turi.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai