Suvienijo neariminės žemdirbystės šalininkus
2020-04-22

Rokiškis. Kalvių kaimo ūkininko Jono Venslovo iniciatyva prieš savaitę buvo įkurta Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija (LNTŽA). Asociacijos nariai sako, kad tausojamosios žemdirbystės diegimas svarbus ne vien ūkininkams, bet ir visai šaliai, nes prisideda prie gamtos išteklių saugojimo.

Jau šešerius metus savo laukų neariantis Jonas Venslovas pamatė, kad bendraminčių žemdirbių gretos didėja, todėl ir kilo poreikis burtis į asocijuotą struktūrą. „Atsiranda vis daugiau ūkininkams žinotinų naujų dalykų: prasidės naujasis 2021–2027 m. Lietuvos kaimo plėtros programinis laikotarpis, o jame planuojama skirti daugiau dėmesio neariminei žemdirbystei: žemės ūkio technikai įsigyti, žadamos ir išmokos už tausojamai dirbamus žemės plotus“, - aiškina J. Venslovas.

Pasak jo, tikėtina, kad dėl papildomų išmokų teks derėtis, o tada tiesiog neliks laiko ieškoti tų, kas užsiima nearimine žemdirbyste ir kas galėtų telkti žemdirbius derybinėms iniciatyvoms. Be to, vis daugėja žemdirbiams svarbios informacijos, kuri gali likti tiesiog nepastebėta. Dėl šių priežasčių J. Venslovui ir jo bendraminčiams kilo mintis imtis koordinuoti neariminės žemdirbystės reikalus bei įkurti asociaciją, kuri galėtų kompetentingai atstovauti narių interesams.

Linas Agro 20 08 03

LNTŽA įkūrėjai sako, kad kol kas Lietuvoje nėra suskaičiuota, kiek žemdirbių taiko savo laukuose neariamąją žemdirbystę. „Visą laiką nuo 2014-ųjų, kai nebeariu savo laukų, ne tik ūkininkavome, bet ir įrodinėjome, teikdami praktinius pavyzdžius, kokiais būdais neariminė žemdirbystė tausoja gamtą, mažindama anglies dvideginio išsiskyrimą į atmosferą ir, kaip mėgstu sakyti, stabdydama „sliekų čirškinimą dirvoje“. Lietuvoje iki šiol dar niekas nė neskaičiavo, kiek ūkininkų šalyje užsiima tausojančiuoju ūkininkavimu, o, pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkai už tai jau seniai gauna išmokas“, - kalba J. Venslovas.

Jis priduria, kad bendradarbiaujant su kitomis šalies institucijomis, tarp jų Žemės ūkio ministerija, buvo parengtas ir patvirtintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. Jame skiriama dėmesio ir neariminei žemdirbystei.

„Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija šiuo metu vienija 30 narių, bet labai tikimės, kad šis skaičius sparčiai augs. Kviečiu visus bendraminčius ūkininkus, pritariančius mūsų asociacijos tikslams, aktyviai vienytis. Dabar tam palankus laikmetis, nes šiuo požiūriu visuomenės ir žemdirbių interesai sutampa“, - sako asociacijos įkūrėjas Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas

„Teikiant paraiškas išmokoms gauti nuo šių metų Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje numatyta galimybė pareiškėjams „varnele“ pažymėti požymį: „Neariminė tiesioginės technologijos sėja“. Taip Žemės ūkio ministerija sužinos ne tik bendrą šalies plotą, kuriame vystoma neariminė žemdirbystė, bet ir tikslų tokį ūkininkavimo būdą puoselėjančiųjų ūkio subjektų kiekį“, - atkreipia žemdirbių dėmesį J. Venslovas.

Jo žiniomis, Rokiškio rajone yra mažiausiai 12 šį ūkininkavimo metodą taikančių žemdirbių. LNTŽA vienija 30 ūkininkų iš Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir Druskininkų rajonų. Tai įvairaus dydžio ūkiai – nuo šimto iki kelių šimtų hektarų.

J. Venslovo ūkis deklaruoja šiek tiek per 1000 ha plotą. Šiemet čia auginama 400 ha žieminių kviečių, 140 ha pupų, dalis laukų palikta žaliajam pūdymui, o likusius plotus planuojama užsėti grikiais.

„Grikius sėsime po mėnesio, apie gegužės 20 d. Dar turiu pasilikęs apie 100 tonų 2019-ųjų derliaus grikių. Dabar kaina nebloga, pasiekė 480 Eur/t, tai turbūt jau parduosiu, nebėra ko laukti“, - sako ūkininkas, jau daug metų grikius parduodantis įmonei „Ekofrisa“.

Grikių kaina labai siūbuoja. Tai krenta žemyn, tai kyla į aukštumas, tačiau tokios viršūnės, kuri buvo pasiekta 2009 m., kai tona grikių kaina perkopė 2 000 Lt/t (tai sudarytų 580 Eur/t), pastaraisiais metais jau nebūna.

J. Venslovas sako, kad nors ir pernai, ir užpernai pavasaris ir vasara buvo sausringi, jo laukuose užderėjo visai neblogi derliai. Žemės Kalvių kaimo apylinkėse nederlingos, tad kulti 4 t/ha kviečių ir 1,5 t/ha grikių galima laikyti tikrai gerais rezultatais.

„Šešerius metus dirbu su tiesiogine sėja ir net per sausrą kuliu neblogą derlių. Esu tikras, kad žemės dirbimas tikrai turi tam įtakos, nes visų pirma taupoma drėgmė. Tiesa, kai pradėjau naudoti tiesioginę sėją, buvo šiokių tokių derliaus svyravimų, bet dabar padėtis stabilizavosi“, - sako ūkininkas.

Jo žieminiai kviečiai gerai peržiemojo, tik kovo mėnesį naktimis nukritusi oro temperatūra šiek tiek apšaldė lapų viršūnėles. „Nelabai dėl to pergyvenu, kartais toks augalų pažnaibymas net į gerą išeina. Štai pernai laukinės žąsys nulesė nemažą plotą kviečių. Iš pradžių išsigandau, sakau, jau viskas tiems kviečiams. Bet patręšėme, tai kaip kilo į viršų – net geresnis derlius užderėjo negu kituose plotuose“, - prisimena ūkininkas.

Vienas nemaloniausių jo akiai vaizdų – vėjo pustomi žemės plotai ir virš lauku kylančios tikros dulkių audros, kurias tenka stebėti keliaujant per Lietuvą. „Žemė neatleidžia išdavystės. Ji viso pasaulio žmonėms pradeda atiduoti tai, ką jai esame padarėme... Pradėkime tausojančiai dirbti savo laukus, kol dar nevėlu“, - ragina Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai