Vilnius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą sprendimą, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga, teikdama pastabas dėl teisės aktų projektų, neprivalėjo registruotis kaip lobistinė organizacija.

Nesusipratimai prasidėjo 2021 m., kai įsigaliojo naujas lobistinę veiklą reglamentuojantis įstatymas, o žemės ūkio ministru tapęs Kęstutis Navickas ėmėsi peržiūrėti bendravimo su žemdirbių organizacijomis tvarką.

Lietuvos ūkininkų sąjunga atsidūrė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje, kai kreipėsi į žemės ūkio ministrą dėl mėšlo ir srutų tvarkymo reglamentavimo. K. Navickas įtarė, kad tai gali būti lobistinė veikla ir kreipėsi į VTEK.

LŪS nusprendė savo poziciją ginti teisme. Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, galimai tapsiantį precedentu ieškant takoskyros tarp to, kada veikla yra lobistinė, o kada – bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir nuomonės pareiškimas.

Teismo sprendimu, tuometinis LŪS kreipimasis raštu į žemės ūkio ministrą bei aplinkos ministrą atitinka Lobistinės veiklos įstatyme nustatytą išimtį, kuria lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros (LVĮ 7 str. 6 p.). 

Remiantis Teismo sprendimu, LŪS nelaikytina vien tik verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų asociacija.

Vis dėlto jei Asociacijos norėtų pačios teikti teisės aktų projektus, juos inicijuoti, tuomet tektų registruotis kaip lobistinei organizacijai. Registruotu lobistu taip pat turėtų būti ir ta organizacija, kuri atstovauja tik verslo interesams.

Pakeitus Lobistinės veiklos įstatymą, dalis žemės ūkio asociacijų užsiregistravo kaip lobistinės.